Visuotinė padėties nustatymo sistema menininkui

LTStraipsnyje, gretinant teorinius kultūros vadybos modelius (Peter F. Drucker, Abraham H. Maslow, James A. F. Stoner), rinkodarą (P. Kotleris), kultūros vadybą (Giep Hagoort, Lidia Varbanova, Lisa Sonora Beam), meno rinką (Iain Robertson) ir autorės atlikto žvalgybinio tyrimo duomenis, aptariama šiuolaikinio menininko sėkmingos kūrybinės karjeros samprata, kuri siejama su kūrėjo kūrybine motyvacija ir verslumu bei visų meno rinkos dalyvių bendradarbiavimu. Siekiant išsiaiškinti veiksnius/veiksmus, darančius įtaką sėkmingai menininko karjerai, atliktas eksperimentinis tyrimas. 35 Lietuvos meno rinkos praktikų ir teoretikų paprašyta atsakyti į vieną klausimą ir identifikuoti 3-5 ar daugiau veiksnių/veiksmų, lemiančių sėkmingą menininko karjerą. Pasirenkant respondentus siekta apklausti aptarto „Art Eco-system“ modelio atstovus Lietuvoje (menininkus, galerininkus, kuratorius, meno kritikus, kolekcininkus, konsultantus) ir teoretikus. Tokią tikslinę atranką lėmė siekis patvirtinti tyrimo pradžioje išsikeltą hipotezę bei sugretinti Vakarų teoretikų ir vietos meno rinkos dalyvių praktikų bei teoretikų įžvalgas. Respondentai buvo atsirinkti atsižvelgiant į jų profesinę kompetenciją bei pasiekimus. Pasirenkant menininkus siekta apklausti tiek tik menine kūryba užsiimančius, pripažinimą vietos ir tarptautinėje rinkose pelniusius, tiek skirtingas kūrybines praktikas (meno kūrinių sukūrimą ir kūrybines paslaugas) gretinančius kūrėjus.Pristatant tyrimo duomenis, publikuojami 23 iš 35 2013 m. sausio–balandžio mėn. gauti respondentų atsakymai, tarp jų – teoretikų (4), valstybės tarnautojos (1), menininkų (5), kuratorių (2), galerininkų (3), meno kritikų (3), kolekcininkų (5), vieno atsakymai pasiskolinti iš ankstesnio autorės interviu su respondentu, kito – iš interviu žiniasklaidoje, privačios kolekcijos konsultantės (1) ir meno kūrinių aukcionų organizatorės (1). [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Kūryba; Karjera; Menininko kūrybinė motyvacija; Menininko verslumas; Visų meno rinkos dalyvių bendradarbiavimas; Creation; Career; Artist’s creative motivation; Artist entrepreneurship; Collaboration of all members of art market.

ENThe article draws comparisons between the theoretical models in management (Peter F. Drucker, Abraham H. Maslow, James A. F. Stoner), marketing (P. Kotleris), culture management (Giep Hagoort, Lidia Varbanova, Lisa Sonora Beam), art market (Iain Robertson) and the data generated by the author’s pilot research into the local art market with the goal of demonstrating that the transformations of Lithuania from a planned into a market economy established individual artist’s qualities (of creative motivation and entrepreneurial skills) and collaborations of all the participants of the art market as factors/agencies determining the success of artistic careers. With the goal of identifying whether the identified factors/ agencies have actually influenced the careers of Lithuanian artists, the author conducted a tentative research. Thirty five practitioners and theoreticians of the Lithuanian art market were asked to answer one question and to identify from 3 to 5 or more factors/agencies which impact an individual artist’s creative career. In the selection of respondents, attempts were made to survey representatives of the cited Art Eco-system in Lithuania (artists, gallery staff, curators, art critics, collectors, consultants) and theoreticians. Such a targeted selection was determined by the goal of corroborating the hypothesis asserted at the outset and comparing the insights by Western theoreticians and the experience of these local art market practitioners and theoreticians. Respondents were selected on account of their professional competence and achievements. Attempts were made to include local and internationally established artists dedicated exclusively to artistic creation as well as individuals combining diverse creative practices (producing artwork and creative services).The publicised data from the research includes 23 answers of 35 respondents returned from January to April of 2013, of them, theoreticians (4), public servants (1), artists (5), curators (2), gallery staff (3), art critics (3), collectors (5) answers of one of them are borrowed from the author’s previous interview with the respondent, and from an interview in the media, for another), private collection consultant (1), and art auction organiser (1). [From the publication]