Jurgis Baltrušaitis et la decouverte de l'art chretien de Transcaucasie
LT1903 m. gimęs Maskvoje žymaus poeto ir diplomato šeimoje, Jurgis Baltrušaitis (jaunesnysis) 1923 m. išvyko studijuoti į Paryžių. Vadovaujamas žymaus prancūzų meno istoriko Henri Focillono, jis pradėjo romaniškojo meno studijas. Pasišventęs viduramžių meno studijoms, 1931 m. publikavo savo veikalą apie romaniškojo meno stilistiką. Jis tyrinėjo Vakarų viduramžių meno ištakas, domėjosi Rytų įtakomis, Vakarų viduramžių kultūros ryšiais su Kaukazo kultūromis. J. Baltrušaitis išplėtojo originalius ikonografinius ir formaliuosius tyrimus. Straipsnyje analizuojami J. Baltrušaičio Užkaukazės meno tyrimai. Tėvo diplomatinių ryšių dėka menotyrininkas keliavo po Armėniją ir Gruziją 1927 ir 1928 m., paskelbė keturias knygas prancūzų kalba apie Užkaukazės viduramžių meną bei jo sąryšius su krikščioniškuoju Vakarų menu. Anksti krikščionybę priėmusiose Užkaukazės šalyse susiformavo savita architektūra ir skulptūra. J. Baltrušaitis atskleidė šių kraštų meno ryšius su senosiomis Rytų kultūromis (šumerų, persų), taip pat architektūrinius ir skulptūrinius elementus, kuriuos perėmė krikščioniškasis Vakarų menas – romantikos ir gotikos architektūra bei skulptūra. Straipsnyje nusakomas J. Baltrušaičio indėlis į meno istoriją. Jis buvo vienas pirmųjų Vakarų šalių mokslininkų vietoje studijavusių Užkaukazės meną ir su dideliu kruopštumu tyrinėjusiu krikščioniškojo Kaukazo architektūros ir skulptūros paminklus. Jis išplėtojo morfologinius ir lyginamuosius tyrimus, kuriuos grindė mokslinis griežtumas ir talentas.Reikšminiai žodžiai: Atradimai; Jurgis Baltrušaitis; Kaukazas; Kaukazo šalys; Krikščioniškas menas; Menas; Meno istorija; Art; Art history; Caucasus; Caucasus countries; Christian art; Discoveries; Jurgis Baltrušaitis.
