LTJuozo Tumo-Vaižganto, kaip ir kitų to meto rašytojų (Žemaitės, Šatrijos Raganos, Vinco Krėvės), kūrinių gamtiškasis pasaulis nuolat patenka į literatūros tyrėjų akiratį ir kaskart kelia vis naujų įžvalgų. Tyrimo objektu pasirinkus Vaižganto smulkiąją prozą, publikuotą XX a. pirmoje pusėje, straipsnyje mėginama atsakyti į klausimą, ar tų vadinamųjų „realistų“, prie kurių dažnu atveju priskiriama ir Vaižganto kūryba, kūriniuose gamtos reiškiniai (saulė, žemė, oras, etc.), metų laikų kaita atlieka tik fotografavimo funkciją, ar vis dėltojuose aptinkama ir estetinės pajautos. Galima teigti, kad Vaižgantas iš dalies tęsia K. Donelaičio ir M. Valančiaus gamtiškąją tradiciją, kai gamtos reiškiniai iškyla kaimo darbų, metų laikų kaitos cikle. Į metų laikus, iškylančius Vaižganto smulkiojoje prozoje, siekta pasižiūrėti ne tik kaip į gamtos reiškinį, bet ir kaip į kitą, papildomą, dimensiją turintį fenomeną - aukštesnę jėgą, formavusią tautos (lietuvio) charakterį, pasaulėvoką ir pasaulėžiūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gamtos reiškiniai; Literatūrinė; Literatūrinė tradicija; Smulkioji proza; Tradicija; Vaižgantas; Literary tradition; Natural phenomena; Small prose; Vaižgantas.
ENThe natural world in Juozas Tumas-Vaižgantas's works, as well as in other contemporary writers (Žemaitė, Šatrijos Ragana, and Vincas Krėvė), constantly attract the attention of literature research and brings new insights every time. Vaižgantas's small prose of the first half of the 20th century is the object of the investigation in this article. It aims to provide an answer to whether the natural phenomena (the sun, earth, weather, etc.) and the seasonal shift exclusively play a photographic function or nonetheless reveal an aesthetic sense in the works of the so called "realists" - of which Vaižgantas is often labelled as. We can say that Vaižgantas sort of continues the nature tradition of K. Donelaitis and M. Valančius when natural phenomena are depicted in village works and the circle of seasonal shift. We tried to look at the seasons in Vaižgantas's small prose as both natural phenomena and another, additional, dimensional phenomenon - a higher power which formed the character, world-view and world-sense of the nation (of Lithuanian). [From the publication]