Metų laikai Renatos Šerelytės krakatukianoje – vasaros ir žiemos prieštara

LTRenata Šerelytė - nepriklausomybės laikotarpio lietuvių prozos reprezentantė. Jos kūryba pripažįstama ir skaitytojų, ir literatūros kritikų. Autorė sėkmingai rašo tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Straipsnyje nagrinėjama Šerelytės penkių dalių istorija apie fantastinius personažus - krakatukus. Ši istorija darbe traktuojama kaip vienetas, vadinamas krakatukiana. Pasirinkus ekokritinę žiūrą, kuri iki šiol netaikyta nagrinėjant Šerelytės kūrybą, ieškoma metų laikų (vasaros ir žiemos) vaizdavimo ypatybių, gamtos virsmo žymių, kurios mąstomos ekologinės krizės, harmonijos tarp individo ir aplinkos kontekste. Dėmesys telkiamas į gamtos kismo interpretacijas, subjektyvias, emocines ir estetines reakcijas į gamtą, kas yra vieni pagrindinių ekokritiką dominančių aspektų. Atliekant tyrimą laikomasi pozicijos, jog aplinka - procesas, o ne duotybė, nes tokia nuostata būdinga „ekotekstams“ - kūriniams, dominantiems ekokritikos specialistus. Teigiama, kad Šerelytės vasara įprasmina krakatukų pievelės idilišką būtį, paremtą darna, tačiau šis metų laikas lemia ir augalijos vešėjimą, nepaprastą, staigų gamtos virsmą, keliantį nežinią, pavojaus jauseną. Žiema krakatukianoje įprasminama kaip sapnų karalystė, gamtos miego metas ar tiesiog žalios ir baltos spalvų priešprieša. Šio metų laiko vaizdiniuose dominuoja neigiama reikšmė, kurią Šerelytė perteikia ir kaip atšiauraus elgesio, jausminio šaltumo pasekmę, taip išryškinama, jog aplinka - ne duotybė, o procesas, pagrįstas tarpusavio ryšiu, sąveika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinka; Ekokritika; Gamtos vaizdavimas; Proza vaikams; Renata Šerelytė; Sąveika; Šerelytės proza vaikams; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Contemporary Lithuanian literature; Eco-critics; Environment; Interaction; Intersction; Nature description; Prose for Children; Renata Šerelytė; Šerelyte's prose for children; Šerelytė's proze for children's.

ENRenata Šerelytė is a prose representative of the period of Lithuanian independence whose works are recognized by both readers and reviewers. The author writes successfully for children as well as adults. The article deals with a five-part story telling about fantastic characters "krakatukai", which are considered as a unit called "krakatukiana". Choosing an eco-critical approach that has not been applied to analyze Šerelytė's works, the article seeks the imaging features of seasons (summer and winter), natural transformation traces which are thought about in the context of ecological crisis, and harmony between an individual and environment. The focus is on the interpretations of nature changes and the subjective, emotional and esthetical reactions towards nature that are the main aspects of eco-critical concern. The study assumes that nature is a process, but not given phenomenon, because such provisions are characteristic to "eco-texts" that eco-reviewers are interested in. It is stated that Šerelytė's summer gives sense to the "krakatukai" lawn idyllic existence based on the coherence, but this season is also responsible for vegetation the proliferation and sudden transformation of nature, which evokes uncertainty and sense of danger. The winter is given the meaning of the kingdom of dreams, natural sleep time, or just green and white opposition. This season is dominated by the images of a negative value, which Šerelytė conveys as a harsh behaviour and consequence of a cold relationship. This highlights that the environment is not a given phenomenon but a process based on mutual relations. [From the publication]