Saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje
LTAtliktų tarptautinių viktimologinių tyrimų pagrindu straipsnyje aptariamas Lietuvos gyventojų saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Teorinės visuomenės ir valstybės saugumo prielaidos nagrinėjamos tarptautinio saugumo studijų po šaltojo karo pagrindu. Saugumo samprata nagrinėjama trimis lygiais: individualiu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Individų ir įvairių gyventojų socialinių grupių saugumui turi įtakos kariniai, gynybiniai, politiniai, ekonominiai ir kiti socialiniai veiksniai bei aplinkos ir jos apsaugos kokybės veiksniai. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama viktimologiškai svarbioms grėsmėms, kurios kyla socialinėje aplinkoje.<...>Socialinės grėsmės turi daug apraiškų. Plačiau aptariamos fizinės grėsmės (skausmas, sužeidimas, mirtis, sveikatos sutrikdymas). Lietuvos gyventojų saugumo jausmą formuoja būtent fizinio saugumo dalykai; kitos grėsmės turi nedidelę įtaką Lietuvos žmonių saugumo jausmo formavimuisi ir iš to kylančiai nusikaltimų baimei. Tiek saugumo jausmas, tiek nusikaltimų baimė yra kriminalinės viktimizacijos padariniai. Minėto tarptautinio viktimologinio tyrimo duomenimis kriminalinė viktimizacija Lietuvoje maždaug atitinka Europos ir kitų devyniolikos pramoninių šalių – 24,4 proc. per vienerius metus. Pagal šiuos rodiklius Lietuvos gyventojai neturi realaus (objektyvaus) pagrindo bijoti daugiau už Europos ir kitų pramoninių šalių gyventojus tapti nusikaltimų aukomis. Tačiau Lietuvos gyventojai beveik du kartus daugiau už Europos ir kitų pramoninių šalių gyventojus bijo tapti nusikaltimų aukomis.<...>Tik pagyvenusių kaimo žmonių, ypač vienkiemio gyventojų, baimė tapti nusikaltimų aukomis, kaip rodo nusikalstamumo rodikliai, yra gana pagrįsta. [sutrumpintas autoriaus tekstas]
EN
- Asmenų, padariusių turtinius ir smurtinius nusikaltimus, asmenybės bruožų palyginimas / Renata Mackonienė, Rita Žukauskienė. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 1, p. 141-149.
- Diagnosing safety development in Pasvalys district / Odeta Želvytė. Social transformations in contemporary society 2014, 2, p. 163-172.
- Eismo įvykių kriminalistinė charakteristika ir jos reikšmė eismo įvykių prevencijai / Lina Novikovienė. Verslo ir teisės aktualijos. 2009, t. 4, p. 185-207.
- Kai kurių socialinių-verslo veiksnių ir visuomenės saugumo tarpusavio ryšys / Tatjana Bilevičienė, Eglė Kažemikaitienė. Verslo ir teisės aktualijos. 2008, t. 2, p. 10-22.
- Kriminalinės viktimizacijos tyrimų aktualijos / Ilona Michailovič. Teisė. 2009, t. 70, p. 20-35.
- Kriminologinės problemos dvidešimtmečio socialinių pokyčių Lietuvoje kontekste / Genovaitė Babachinaitė, Artūras Petkus. Jurisprudencija. 2014, Nr. 21 (1), p. 259-278.
- Liudytojas ir jo procesiniai interesai baudžiamajame procese : monografija / Raimundas Jurka ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Registrų centras, 2009. 302 p.
- Nusikaltėlių psichologiniai aspektai ir stereotipai / Kristina Paukštytė, Danielius Serapinas, Rita Bandzevičienė, Rūta Pukinskaitė, Antanas Valantinas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2017, t. 21, nr. 6, p. 439-442.
- Šiuolaikinio miesto gyventojų saugumo jausmas ir nusikalstamumo baimės prevencija / Ilona Michailovič. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 567-581.
- Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinant gyventojų saugumą Pasvalio rajone vertinimas / Odeta Želvytė, Birutė Pitrėnaitė-Žilėnienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2013, T. 35, Nr. 4, p. 623-631.
