Исследование речевых механизмов при билингвизме : (на материале ассоциативного эксперимента с литовско-русскими билингвами)

LTStraipsnyje, remiantis duomenimis apie kalbos, kaip atitinkamos sąmonės struktūros funkcionavimą ir skirtingų kalbos lygmenų aktyvizaciją kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose, tiriama vienakalbių (lietuvių arba rusų) ir dvikalbių (lietuvių–rusų) asmenų sąmonėje veikiančių kalbinių struktūrų ypatumai. Formuluojamos hipotezės, kad dviem kalbom kalbančių asmenų kalbinė sąmonė nėra tiesiog dviejų vienakalbių struktūrų derinys, bet sudėtingas mechanizmas iš tarpusavyje susijusių elementų; dvikalbio asmens sąmonėje kalbiniai ryšiai įsitvirtina priklausomai nuo įgytos patirties konkrečioje kalbinėje aplinkoje; tiek pirmosios, tiek ir antrosios kalbos kalbinių procesų metu dvikalbio asmens sąmonėje veikiantys mechanizmai skiriasi nuo kalbančiųjų viena kalba; tam tikrais atvejais kalbinės veiklos antrąja kalba metu pasireiškia dešiniojo smegenų pusrutulio aktyvizaciją, tai susiję su stereotipinėmis frazėmis, sutinkamomis dvikalbio asmens kalboje. Asociatyviniame eksperimente dalyvavo trys asmenų grupės: dvikalbiai asmenys; rusakalbiai; lietuviakalbiai. Tyrimo rezultatai apibendrinami pagal keletą požymių: vienodų/skirtingų reakcijų skaičius į tuos pačius žodžius skirtingomis kalbomis parodo jų semantinių laukų skirtumus dvikalbio asmens sąmonėje, taip pat skirtingų kalbų asociatyvinio mąstymo gebėjimus. Verstiniai asociacijų ekvivalentai demonstruoja abipusę kalbų sąveiką dvikalbėje sąmonėje. Eksperimento grupių rezultatų palyginimas atskleidžia, kaip skiriasi vienakalbių ir dvikalbių asmenų asociacijos. Atkreipiamas dėmesys į dvikalbystės įtaką kalbos stereotipizacijai.Reikšminiai žodžiai: Asociacijų eksperimentas; Asociacinis eksperimentas; Bilingvizmas; Koordinuotoji dvikalbystė; Lietuvių ir rusų kalba; Lietuvių-rusų dvikalbystė; Mišraus tipo dvikalbystė; Pasaulio vaizdas kalboje; Associative experiment; Bilingualism; Co-ordinated bilingualism; Experiment of associations; Lithuanian and russian; Lithuanian-Russian bilingualism; Mixed bilingualism; Worldview in language.

ENThe article, through the use of data on the functioning of language as a particular structure of consciousness, as well as the activation of different language levels in the left and right hemispheres of the brain, analyses the features of linguistic structures functioning within the consciousness of monolingual (Lithuanian or Russian) and bilingual (Lithuanian and Russian) people. The hypotheses state that the linguistic consciousness of bilingual people is not just a combination of two monolingual structures. Instead, its a complex mechanism consisting of elements related to one another; the strength of the linguistic relationships in the consciousness of a bilingual person depends on the experience in a particular linguistic environment; the mechanisms affecting the consciousness of a bilingual person during the usage of either the first, or the second language differ from those of a monolingual person; in certain cases the activation of the right hemisphere of the brain of a bilingual person occurs during the usage of the second language – this is related to the stereotypical phrases found in the speech of a bilingual person. Three groups of people took part in the associative experiment: bilingual people, Lithuanian-speaking persons, and Russian-speaking persons. The results of the research are concluded through the revelation of several aspects: the number of identical / different reactions to the same words in different languages shows the differences in the semantic fields within the consciousness of a bilingual person, as well as skills of associative thinking of different languages. The translated equivalents of certain associations portray the mutual synergy of languages in the bilingual consciousness. The comparison between the experiment results from different groups reveals how monolingual and bilingual people form differing associations. Particular focus is given to the effect that bilingualism has on the stereotypification of the language.