Regioninės tapatybės raiška laisvųjų stilių tekstuose

LTStraipsnio tiriamąją medžiagą sudaro šiuolaikinės lietuvių kalbos vadinamųjų laisvųjų stilių (meninio, ekspresyviojo publicistinio, šnekamojo) tekstai. Juose ieškota keturių etnografinių Lietuvos regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos) gyventojų tapatybės bei pasaulėvaizdžio savitumo raiškos. Pasirinkti trys su regionine tapatybe susiję dėmenys: erdvė (regiono kraštovaizdis ir kt.), regioninis charakteris (mąstysena, jausena, elgsena) ir kalba, kalbėsena. Regiono erdvė veikia žmogaus charakterį, o kalboje, kalbėsenoje atsispindi pasaulėvaizdis bei pasaulėvoka. Būdingus regioninės tapatybės bruožus daugiausia iškelia iš atitinkamo regiono kilę rašytojai, meno, mokslo žmonės; daugelis jų nors išsikėlę gyventi kitur, bet nėra nutolę nuo savo krašto. Esama tekstų ir apie kito etnografinio regiono pasaulį. Šiuolaikiniuose laisvųjų stilių tekstuose aptinkame visų regionų pasaulėvaizdžio raiškos pavyzdžių; meniniuose tekstuose plačiai išreikštas žemaičių savitumas (Kazio Sajos, Juozo Apučio, Romualdo Granausko, Marcelijaus Martinaičio, Stasio Jonausko, Donato Petrošiaus ir kt. kūryba), esama ryškių Aukštaitijos (Marius Katiliškis, Eugenijus Matuzevičius, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Jonas Mekas, Pranas Treinys, Henrikas Čigriejus, Mykolas Karčiauskas, Vanda Juknaitė, Vladas Braziūnas ir kt.), Dzūkijos (Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda, Romas Sadauskas, Stasys Stacevičius ir kt.), Suvalkijos (Petronėlė Orintaitė, Albinas Bernotas, Romas Gudaitis ir kt.) aplinkos ir žmogaus savitumo atspindžių. Kitaip nei nusistovėję regioniniai stereotipai (kasdieninėje šnekamojoje kalboje, žiniasklaidoje, anekdotuose), rašytojų tekstuose regioniniai charakteriai yra sudėtingesni, tapatybės raiška įvairesnė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Kalba; Kalbėsena; Laisvieji stiliai; Regioninis charakteris; Regioninis pasaulėvaizdis; Regioninė tapatybė; Freestyles; Language; Regional character; Regional identity; Regional worldview; Space; Speech.

ENThe research material of the article consists of so-called freestyle (artistic, expressive publicistic and spoken-style) modern Lithuanian texts. The aim was to look for an expression of the singularity of the identity and the worldview of the population of four Lithuanian ethnic regions (Aukštaitija, Dzūkija, Sudovia and Samogitia). The following three components related to regionai identity were selected: space (the landscape of the region, etc.), regionai character (thinking, feeling and behaviour) and language/speech. The space of the region affects human character and the language/speech reflects the worldview and attitude. Typical features of regionai identity are mainly brought about by the writers, artists or scholars who come from a particular region; though the majority have moved to live elsewhere they maintained a connection with their native region. There are also texts depicting the world of other ethnographic regions. In modern freestyle texts we can find examples of the expression of the worldview of all regions; it seems that in artistic texts the singularity of Samogitians is most widely expressed (the creation of Kazys Saja, Juozas Aputis, Marcelijus Martinaitis, Romualdas Granauskas, Stasys Jonauskas, Donatas Petrošius, et al.); furthermore, there are many environmental and human identity reflections of Aukštaitija (Marius Katiliškis, Eugenijus Matuzevičius, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Jonas Mekas, Pranas Treinys, Henrikas Čigriejus, Mykolas Karčiauskas, Vanda Juknaitė, Vladas Braziūnas, et al.), and Dzūkija (Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda, Romas Sadauskas, Stasys Stacevičius, et al.) as well as of Sudovia (Petronėlė Orintaitė, Albinas Bernotas, Romas Gudaitis, et al.). Unlike the well-established regionai stereotypes (in everyday spoken language, media and jokes), regionai characters in the writers' works are more complex and the expression of identity is more diverse. [From the publication]