LTStraipsnyje apžvelgiami nepriklausomos Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. teritorinio vaizdavimo probleminiai klausimai, juos lėmusios priežastys, sąlygos ir kai kurios aplinkybės. Parodomi esminiai sprendimai vaizduojant valstybės teritoriją kartografiškai iki 1940 m., po to – sovietmečiu, ir dabartiniu laikotarpiu po 1990 m. Vienoks ar kitoks Lietuvos teritorinis žemėlapis (ar kartoschema) priklausė ir nuo politinių nuostatų, valdžios politikos, tačiau į teritorinio vaizdavimo problemą galima pasižiūrėti ir istoriko žvilgsniu. Juk nuo to, kaip mes apsibrėšime, ką laikyti Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. teritorija, priklausys tos valstybės istorijos parašymas. Straipsnio gale pateikiamos rekomendacijos kaip korektiškai vaizduoti 1918–1940 m. laikotarpio nepriklausomos Lietuvos ribas istoriniu požiūriu dabar. Laikomasi požiūrio, kad reikia kartografiškai rodyti plotą, kurį 1918–1940 m. kontroliavo nepriklausomos Lietuvos valdžia ir kurioje realiai veikė jos įstatymai. Į šią sampratą pakliūna autonominis Klaipėdos kraštas (Lietuvos Respublikos sudėtyje buvęs 1923–1939 m.), o taip pat 1920 m. laikinai prarastas Vilnius, atgautas 1939 m. rudenį kartu su pailgu teritoriniu ruožu palei strateginį geležinkelį, Vilnių jungusį su Daugpiliu Latvijoje, o į kitą pusę su Gardinu, 1939 m. rudenį priskirtu Baltarusijos TSR. Teritorijos, kurių realiai Lietuvos Respublikos valdžia nekontroliavo 1918–1940 m., nėra būtinos traktuoti kaip integrali nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijos dalis. Tai neatmeta galimybės parodyti tuometines didesnes teritorines Lietuvos Respublikos aspiracijas, kurios atsispindėjo žemėlapiuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kartografija; Kartoschema; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvos Respublika; Sienos; Tarpukaris; Valstybės teritorija; Vilnius; Žemėlapis; Cartography; Interwar period; Klaipeda region; Map; Republic of Lithuania; Sketches; State border; State borders; The Republic of Lithuania; The mainland; Vilnius.
ENThis research paper provides an overview of the geographical territories of the independent Republic of Lithuania during the interwar period (1918–1940). The author writes about major cartographic decisions which were made before 1940, then during the Soviet period and the period after 1990. The Republic of Lithuania in Lithuanian maps was portrayed in accordance with statė policy, but nowadays the former independent statė ofLithuania (1918–1940) geographically can be viewed from the perspective of the historian. The author defends the view that the Klaipėda region and Vilnius (with a strip along the territorial strategie railway) should be portrayed in maps as integral parts of the Republic of Lithuania. The maps should reflect the territorial changes of the Republic of Lithuania from 1918 to 1940. The past of Vilnius and Klaipėda must be considered as an integral part of history of the independent Lithuanian statė, considering that Vilnius temporarily belonged to Poland (The Second Polish Republic), and the Klaipėda Region to the Third Reich of Nazi Germany. This does not exclude the possibility to show the greater territorial aspirations ofLithuanian politicians, which was reflected in the maps at those times. [From the publication]