Angelas Daugirdas ir Immanuelio Kanto filosofija

LTŠiuo tekstu siekiama pristatyti Angelo Daugirdo figūrą bei jo santykį su įvairiomis Immanuelio Kanto keltomis problemomis. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išskirti bei apibūdinti tas Daugirdo nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su transcendentalinio idealizmo keliamomis problemomis. Straipsnyje pateikiami svarbiausi Daugirdo biografijos duomenys, aptariama jo filosofinė koncepcija ATR Apšvietos kontekste, o pagrindinėje teksto dalyje atskleidžiami tie Daugirdo filosofijos elementai, kurie aiškiai prieštarauja Kanto nuostatoms. Darbe pateikiamomis analizėmis siekiama pagrįsti tezę, kad Daugirdo santykis su Kanto filosofija buvo daugialypis: nors Daugirdas buvo labai kritiškai nusiteikęs kantiškosios minties atžvilgiu, jo nuostatos smarkiai skyrėsi nuo kitų lenkakalbių XIX a. filosofų. Daugirdo išskirtinumas buvo tas, kad jo pateikta Kanto teorijos analizė, palyginti su kitais ATR Apšvietos atstovais, buvo kur kas konkretesnė, skrupulingesnė ir labai rafinuota, be to, daugelį Kanto nagrinėtų problemų Daugirdas traktavo kaip svarbius bei visaverčius filosofijos klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Angelas Daugirdas; Apšvieta; Daugirdas, Kantas, Apšvieta logika, erdvė, laikas, priežastingumas, kategorija, idėja; Erdvė; Idėja; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Kategorija; Laikas; Logika; Priežastingumas; Aniol Dowgird; Category; Causation; Dowgird, Kant, logic, reality, space, time, causoution, category, idea; Enlightenment; Idea; Kant; Logic; Reality; Space; Time.

ENThe paper aims to present Dowgird’s attitude toward various topics in the philosophy of Immanuel Kant. Its main objective is to specify and characterize Dowgird’s convictions which are of a direct relevance to the issues posed within transcendental idealism. The paper delivers t important information concerning Dowgird’s life, a general outline of his philosophical conceptions against the background of philosophy during the Polish- Lithuanian Enlightenment, and – in the main part – an articulation of these elements in Dowgird’s philosophy which stand in a clear opposition to Kant’s views. The aim of the paper is to justify the thesis that Dowgird’s attitude toward Kant’s philosophy was a complex, highly critical one, though different from that of other philosophers of the Polish-Lithuanian Commonwealth at the beginning of the nineteenth century. Dowgird’s uniqueness is twofold. First, in comparison with the efforts of his Enlightenment contemporaries, his analyses of Kant’s theories were more substantial, very scrupulous and exceptionally sophisticated. Second, many of the problems discussed by Kant were approved by Dowgird as rightful philosophical questions. [From the publication]