Žodžio "kaimas" asociacijų laukas lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

LTStraipsnio tikslas – aptarti žodžio „kaimas“ asociacijų lauką, t. y. iš dalies atskleisti lietuvių kalbinės sąmonės fragmentą, kuris siejamas su konceptu KAIMAS. Straipsnyje aprašomo tyrimo išvados pagrįstos 2010–2014 m. įvairiuose Lietuvos universitetuose atlikto asociacijų eksperimento rezultatais. Iš viso apklausti 584 respondentai: 279 moterys ir 305 vyrai nuo 18 iki 34 metų. Psicholingvistiniai eksperimentai, tarp jų ir laisvųjų asociacijų eksperimentas, yra vertingi tuo, kad suteikia patikimos informacijos apie kalbos vartotojų sąmonės turinį. Asociacija yra ryšys tarp objektų ir reiškinių, pagrįstas subjektyvia žmogaus patirtimi. Žodinių asociacijų tyrimas parodo, koks yra kalbos priemonėmis užfiksuotas pasaulio vaizdas. Remiantis per asociacijų eksperimentą gauta medžiaga, galima teigti, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota, jog kaimas yra iš esmės miestui priešinga gyvenamoji vieta. Kaimui būdingas savitas kraštovaizdis: namai, laukai, vandens telkiniai, daug žalumos. Čia gyvenantys žmonės paprastai turi savo ūkį: augina gyvulius, užsiima augalininkyste. Miesto žmogus kaimą suvokia kaip poilsio, laisvės vietą. Minėtinas nevienareikšmiškas kalbamojo objekto vertinimas. Kalbos vartotojų sąmonėje kaimas siejamas su tuo, kas yra atgyvenę. Ir paties kaimo, ir žmogaus savijautos jame apibūdinimai daugiausia yra teigiami: pabrėžiama malonius išgyvenimus kelianti kaimo aplinka, tokios aplinkos nulemta harmoninga žmogaus vidinė būsena. Kaimas ir eksplicitiškai, ir implicitiškai siejamas su respondentų vaikyste. Tarp žodžio „kaimas“ asociatų beveik visiškai nėra precedentinių tekstų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asociacijų eksperimentas; Kaimas; Kalbos pasaulėvaizdis; Konceptas; Psicholingvistika; Associations experiment; Concept; Experiment of associations; Language world; Language world-view; Psycholinguistics; Village.

ENThe aim of the paper is to discuss the field of associations of the word "kaimas" (village), i.e., to reveal partly the fragment of Lithuanians' linguistic consciousness, which is related to the concept of "village". The conclusions of the research are grounded on the results of the association experiment carried out in 2010-2014 in various Lithuanian universities. In totai, 584 respondents were interviewed: 279 women and 305 men, ranging from 18 to 34 years old. Psycholinguistic experiments, including free association experiments, are valuable in providing reliable information about the content of language users' consciousness. The association is a relationship between the objects and phenomena, grounded on the subjective human experience. The research of verbai associations shows the world-view recorded by linguistic means. On the basis ofthe material obtained during the experiment of associations, it is possible to statė that in the Lithuanian language world-view it is recorded that "village" is essentially a controversial living place to a city. The village is characterized by a distinctive landscape: houses, fields, waters, and a lot of greenery. The people living there own a farm: they raise livestock and are engaged in crop production. A citizen perceives the village as a place for rest and freedom. An ambiguous assessment ofthe object under discussion is worth mentioning. In language users' consciousness, "village" is related to what is obsolete. Both the descriptions of "village" itself and a person's feelings in it are mostly positive: the environment ofthe village that causes pleasant feelings and a person's harmonious inner state determined by such an environment are emphasized. The village is both explicitly and implicitly related to the respondent's childhood. There are almost no precedent texts among the associations of the word "kaimas" (village). [abstrac

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics