Kauno kunigų seminarija 1866–1870 metais
LTStraipsnyje aptariamos XIX a. pabaigos Žemaičių vyskupijos kunigų ruošimo sąlygos ir pirmosios švietimo įstaigos atsiradimo Kaune ypatybės, jos veikla. Remiantis istorikų darbais ir archyviniais raštais aptariamas laikotarpis nuo 1866 m. sausio mėn. iki 1870 m. rugsėjo mėn. Datos siejamos su seminarijos perkėlimu iš Varnių į Kauną ir carinės valdžios paskelbtu dokumentu, leidžiančiu priimti tik tam tikrą skaičių klierikų. Iki 1870 m. caro valdžia neleido skelbti priėmimo į Kauno seminariją, užsiėmimai vyko tik iš Varnių atsikėlusiems klierikams. Seminarijos įsikūrimui buvo paskirta dalis uždarytų bernardinų ir bernardinių vienuolynų patalpų su ūkiniais pastatais ir daržais bei Šv. Jurgio bažnyčia. Jos išlaikymui iš iždo kasmet buvo skiriama 6650 rublių. Nepriimant seminaristų, kiekvienais metais jų sumažėdavo vienu kursu, o nuo 1867 m. rudens iš viso nebeliko. Vyskupas M. Valančius bandė spręsti problemą, tačiau kompromisas buvo rastas tik 1870 m., pasikeitus vidaus reikalų ministrui. Iki to laikotarpio seminarija savo veiklos nesustabdė: valdyba posėdžiavo ir rengė raštus vyskupui ir carinei valdžiai dėl klierikų priėmimo, buvo išlaikomas personalas, komunikuojama su vyskupu dėl seminarijos reikalų, buvo ruošiamasi įvairiems šventimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kauno kunigų seminarija; Kauno seminarija; Valančius, Motiejus; Varniai; Vyskupas; Vyskupas Motiejus Valančius; Žemaičių vyskupija; Bishop; Bishop Motiejus Valančius; Diocese of Samogitia; Kaunas seminary; Valančius, Motiejus; Varniai.
ENRelaying on the study of archival documents from 1866–1870, the paper discusses the relocation of Varniai Priest Seminary (Samogitian Diocese) to Kaunas and its functioning there at the end of 19th century. The seminary was located in the quarters of the former Bernardine monasteries and the Church of St. George. The treasury spent 6650 rubles annually for the maintenance, but the Tsarist administration restricted the admission in such a way that the number of ordinands was reduced to zero in 1867. All attempts to solve this problem made by Bishop Motiejus Valančius failed. Despite that, the seminary, in order to preserve its personnel, did not stop its activity. When a new Minister of Internal Affairs came to power, a compromise with the Tsarist administration was reached in 1870. [From the publication]
- Dvasininkija ir lietuvybė : Katalikų bažnyčios atsinaujinimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5-7-ajame dešimtmetyje / Ieva Šenavičienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 473 p.
- Pasaulietinių dalykų - rusų kalbos, literatūros, tėvynės istorijos ir geografijos - mokymas dvasininkų rengimo įstaigose : (XIX amžiaus antroji pusė) / Vilma Žaltauskaitė. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 293-330.
- Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863–1864 m. sukilimo – iki XX a. pradžios) / Vilma Žaltauskaitė. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/2, p. 97-124.
