Vandens kelias Kaunas - Karaliaučius XV-XVIII a. kartografijoje

LTTyrimu siekiama apžvelgti vandens kelio Kaunas – Karaliaučius funkcionavimo istorinį kontekstą bei pristatyti žinias apie jo tvarkymo projektus. Platesnis žvilgsnis į kelio egzistavimą, neapsiribojant vien kartografija, suteiks tyrimui įvairiapusiškumo ir padės atsekti vandens kelio, keturių upių trasomis jungiančio Kauną ir Karaliaučių, vaizdavimo ypatumus XV – XVII a. kartografijoje, keliant klausimą, ar vandens kelias buvo fiksuojamas tik kaip fizinis geografinis krašto erdvės komponentas, ar jo vaizdavimą papildė ir socialinės ekonominės geografijos požymiai. Kada pradėjo ryškėti pirmieji šio proceso pėdsakai, kokiu būdu tai pasireiškė ir kaip atskirti, kur tik paprasta fizinė geografija, o kur – vandens kelias kaip gamtinė – socialinė sistema. Tyrime išskirtinai svarbiausia yra vandens trasa, o ne pasirinkti jos atskaitos taškai. Tad Kauno miestas, bent jau kartografinėje plotmėje, lyg ir liks paraštėje.Reikšminiai žodžiai: Kartografija; Kauno istorija; Karaliaučius; Vandens kelias; Transporto istorija; Laivyba.

ENThe present research is aimed to review the historical context of the water way Kaunas-Karaliaučius and to present its management projects. A more wider view on the existence of the way will make the research more profound and help trace the cartographic peculiarities of the 15th-17th centuries of the way of the four rivers joining Kaunas and Karaliaučius by raising a question of whether the water way was depicted as a physical geographical component of the land or its depiction was also supplemented by its socioeconomic geography peculiarities. The research aims to define the first traces of this process, its expression and to distinguish physical geography aspects of the way basing on its natural-social peculiarities. The research is primarily concerned with the water route itself, not its separate points. Thus the city of Kaunas appears in the margin, at least in the cartographic space.