Kurtuvėnų krašto padavimai arba kelios pastabos kultūrinės atminties tema

LTStraipsnyje gvildenamos dvi temos. Pirmoji tema susijusi su lietuvių ar jų pirmtakų atmintimi ikimoderniuoju laikotarpiu (omenyje turima tradicinės agrarinės nerasto visuomenės kolektyvinė atmintis). Apžvelgus piliakalnių atminties genezę XV-XIX a. ir kelis konkrečius padavimus atsiskleidžia, kad lietuviškai kalbančioje kaimo žmonių terpėje iki pat XIX a. tai, kas dabar įvardinama kaip praeitis, buvo patiriama ir „sistemina“ pagal mitologinės pasaulėvokos dėsnius. Kaip ir kitų ikimodernių visuomenių atvejais, ši terpė buvo abejinga ar nepakanti istoriškumui (linijinei laiko tėkmei ir įvykių unikalumui): istorinės asmenybės ir įvykiai kultūrinėje atmintyje užsifiksuodavo tiktai tiek, kiek atitiko mitinius vaizdinius. Antroje temoje keliamas klausimas, kaip ikimodernios visuomenės atmintis yra reflektuojama klasikinėse atminties teorijose (Jano Assmano, Pierro Nora ir kitų darbuose). Remiantis Mircea Eliadės įžvalgomis ir padavimų studijomis prieinama išvados, kad kultūrinė atmintis nebūtinai yra vien istorinė, o istorinė sąmonė nebūtinai yra vienintelė prielaida kultūrinei atminčiai. Atminties veiksniu gali būti ir mitologinė „matrica“. Dėl to vertėtų išskirt du kultūrinės atminties tipus ar formas - istorinę atmintį ir mitologizuotą atmintį. Pirmoji laikytina ikimodernios visuomenės atminties forma, antroji - modernios epochos žmonių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikimoderni visuomenė; Kultūrinė atmintis; Kurtuvėnai; Padavimas; Piliakalnis; Cultural memory; Hillfort; Kurtuvėnai; Kurtuvėnai town; Legend; Pre modern society.

ENThe article deals with the analysis of two subjects. The first subject is related to the cultural memory ofthe Lithuanians or their ancestors during the pre-modern period (we refer to the collective memory ofthe traditional agrarian illiterate society). Upon review ofthe genesis of mound memory during the 15th-19th centuries and several particular legends, it was revealed that things we nowadays refer to as the past used to be experienced and "systematized" in aceordance with the laws of the mythological outlook in the rural environment of the Lithuanian- speaking people as far back as the 19th century. Similar to the cases of other pre-modern societies, this environment ignored or did not tolerate historicity (the linear flow oftime and the unique nature of events): historical personalities and events used to be ineluded in the cultural memory only to the extent that they met the mythical images. The second subject deals with the issue of how the memory of the pre-modern society is reflected in the theories of the classical memory (works by Jan Assman, Pierre Nora, and others). Based on the insights of Mircea Eliade and the studies of legends we may draw a conclusion that the cultural memory is not necessarily only the historical one, and the historical consciousness is not necessarily the only assumption for the cultural memory. The mythological "matrix" can also be the subject of memory. Therefore, two types and forms of the cultural memory ought to be distinguished: the historical memory and the mythologized memory. The form of the pre-modern society's memory should be considered as the first one, and the memory of the modern era society should be considered the second. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History