Šeimos įgalinimo ugdyti neįgalaus vaiko savarankiškumą perspektyvos

LTŠeimos įgalinimo ugdyti neįgalaus vaiko savarankiškumą esmę sudaro aplinkos išteklių mobilizavimas. Socialinio ugdymo požiūriu vaiko savarankiškumas yra sąlygojamas aplinkos sudaromų galimybių jo laisvei, nepriklausomybei, sprendimų priėmimui, pasirinkimams. Todėl svarbu analizuoti vaiko sąveikos su aplinka ypatumus, kurie sąlygoja vaiko savarankiškumo galimybes. Metodologiniu požiūriu vaiko savarankiškumo stiprinimas grindžiamas ieškojimu sisteminių ir struktūrinių ugdymo sąsajų su socializacijos procesais vaikystėje. Šeimos įgalinimo ugdyti neįgalaus vaiko savarankiškumą perspektyvos atskleidžiamos analizuojant šeimos kaip sistemos teikiamas galimybes. Analizuojama kaip šeimos narių tarpusavio sąveikos charakteristikos (sutelktumas, glaustumas, adaptyvumas), subsistemų ryšiai, kultūra, vertybės, šeimos raida (gyvenimo ciklai) suteikia įvairias galimybes vaiko su negale savarankiškumo raiškai. Geriau pažinę šeiminės sąveikos ypatumus, specialistai lengviau įgalintų šeimas pačias spręsti vaikų savarankiškumo ugdymo problemas. Taigi, šiame straipsnyje įgalinimas apima šeimos aplinkos, kuri skatintų vaiką plėtoti savo savarankiškumą kūrimą, sudarant sąlygas jo autonomijai, laisvei, atsakomybei išreikšti. Dažnai ne vaiko neįgalumas, o tėvų išankstinės neigiamos nuostatos, hipergloba, pesimistinis požiūris nulemia vaiko savarankiškumo galimybių apribojimus. Šioje perspektyvoje įgalinimas apima nuolatinį tėvų palaikymą, skatinimą, paramą optimizuoti savo požiūrį į vaiko su negale savarankiškumo galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neįgalieji; Ugdymas; Savarankiškumas; Šeima; Įgaliojimai.

ENThe essence of enabling a family to develop independence of a disabled child is mobilisation of environmental resources. From the view of social development, a child’s independence is conditioned by possibilities available in the environment for his freedom, independence, decision-making and choices. It is vital to analyze the features of a child’s interaction with the environment, which determine the child’s independence. From the methodological point of view, reinforcement of a child’s independence is based on a search for links between education and socialisation processes in his childhood. Perspectives of empowering a family to develop independence of a disabled child are revealed through the analysis of possibilities of a family as a system. Analyses are made of how characteristics of interaction among family members, relations between subsystems, culture, values, family evolution facilitate various possibilities for expressions of independence of a disabled child. Better understanding of family interaction allows specialists to easier enable families to address problems of children’s independence themselves. Empowerment in the article covers creation of a family environment that would encourage the child to develop his independence by allowing the expression of his autonomy, freedom and responsibility. In many cases it is not the child’s disability but parents’ negative preconceptions, extensive care and pessimism lead to limited possibilities for the child’s independence. In this perspective, empowerment covers constant support of parents, encouragement and assistance in optimisation of their views of the possibility of independence of their disabled child.