Latvian and Lithuanian policy in the Eastern Neighbourhood : between solidarity and self promotion

LTStraipsnyje nagrinėjama, kokiomis priemonėmis Lietuva ir Latvija palaiko kaimyninių rytinių šalių suartėjimo su Vakarų institucijomis procesus. Remiantis poststruktūriniu konstruktyvistiniu požiūriu į tarptautinius santykius, analizuojama, kaip dvi Baltijos valstybės supranta savo vietą pasaulyje (geopolitiškai ir mažų valstybių požiūriu), kaip jos suvokia „kitus“ savo aplinkoje (teigiama ir neigiama prasme) ir kaip jos kuria savo tapatybes tarp „kitų“. Teigiama, kad yra keletas „prisijungimo ratų“ (išorinis ir vidinis), kuriems priklauso Lietuva ir Latvija ir kurie daro įtaką jų politiniam identitetui. Išryškėja keletas skirtumų šalių požiūryje į pagalbos politiką. Viena vertus, jų Rytų politika atspindi naujų užsienio politikos prioritetų po 2004 m. planavimą. Kita vertus, tai atspindi jų ankstesnės politikos tęstinumą, nors ir kitokia forma. Tai atitinka Latvijos ir Lietuvos norą būti laikomomis „tikromis“ Europos šalimis. Tačiau abi šalys yra prieštaringoje padėtyje tarp tvirto politinio bei ideologinio požiūrio ir jų politikų solidarumo su rytiniais kaimynais ir gana kukliu, pragmatišku paramos politikos įgyvendinimu. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Latvija (Latvia); Latvijos ir Lietuvos užsienio politika; Pagalbos politika; Paramos politika; Politinė ir istorinė tapatybė; Priklausomybės ciklai; Rytų kaimynystė; Solidarumas; Užsienio politika; Assistance policy; Circles of affiliation; Eastern neighborhood; Foreign policy; Latvia; Latvian and Lithuanian Foreign Policy; Lithuania; Political and historical identity; Solidarity; Rusija (Russia).

ENThis paper studies how Latvia and Lithuania support the countries of the Eastern Neighborhood in their process of coming closer to Western Institutions. Based on the poststructural constructivist approach of international relations, the analysis focuses on the way these two Baltic States view their place in the world (geopolitically and as small states), how they perceive their surrounding ‘Other’ (in both positive and negative terms) and how they build their own identities (‘Self’) in relation to this ‘Other’. It argues that there are multiple ‘circles of affiliation’ (‘external’ and ‘internal’) to which Lithuania and Latvia belong and which have an impact on the definition of their political identities. This highlights some differences in the countries’ approaches to their assistance policy. On one hand, their policy towards the East reflects the design of their new foreign policy priorities after 2004. On the other hand, it reflects the continuation of their previous politics, albeit in a different form. This corresponds to Latvia and Lithuania’s desire to be considered as ‘true’ Europeans. However, the two countries are ambivalent between a strong political-ideological standpoint and their politicians’ solidarity towards the Eastern neighbours on one side and the rather modest and pragmatic implementation of their assistance policy on the other. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics