Some remarks on accentual (neo)mobility in Lithuanian
LTKirčio kaita tarp pirmojo ir paskutiniojo žodžio skiemens praleidžiant vidurinius skiemenis yra gana dažnas baltų ir slavų kalbų mobilios kirčiavimo paradigmos bruožas, kuris būdingas daiktavardžių šaknims su balsiais ir su priebalsiais, pavyzdžiui, lietuvių vãkaras-vakaraĩ, rusų 'večer-veče'ra, lietuvių duktė̃-dùkterį, rusų 'dočeri-dočerj'am. Nepaisant įvairių hipotezių apie baltų-slavų kalbų paradigmos mobilumą, straipsnyje sprendžiamas kirčiavimo mobilumo ir neomobilumo klausimas lietuvių kalboje. Mobilios kirčiavimo paradigmos paplitimą ir vystymąsi reikėtų laikyti svarbiu lietuvių kalbos kirčiavimo bruožu. Šis kirčiavimo būdas paplito ir tarp daugiaskiemenių linksniuojamų žodžių, dažniausiai priesagos ar priešdėlio vedinių ir sudurtinių žodžių. Kai kurie gerai žinomi kalbininkai mano, kad būtent Sosiuro (Ferdinand de Saussure) dėsnis sukėlė pokyčius lietuvių kalbos kirčiavimo sistemoje. Pokyčiai greičiausiai lėmė taip vadinamąją neomobilią kirčiavimo paradigmą su kirčio kaita tarp paskutiniojo ir priešpaskutiniojo daugiaskiemenio žodžio skiemens. Greta to egzistuoja dar viena naujos mobilios kirčiavimo paradigmos rūšis, kur kirtis kinta tarp paskutiniojo ir trečiojo nuo galo skiemens keturių skiemenų sudurtiniuose žodžiuose ir priesagos bei priešdėlio vediniuose, paprastai daiktavardžiuose ir skaitvardžiuose. Panašu, kad šis būdas nebuvo nulemtas (ar bent jau netiesiogiai) Sosiuro dėsnio. Daroma prielaida, kad neomobilios kirčiavimo paradigmos gyvavimas sudurtiniuose žodžiuose bus trumpas dėl to, kad šnekamojoje, o kartais ir norminėje, lietuvių kalboje ją išstumia fiksuotas kirtis.Reikšminiai žodžiai: Akcentinis mobilumas; Analogija; Baltų ir slavų kirčiavimo sistemos; Baltų-slavų kirčiavimo sistema; Bendrinė kalba; Daugiaskiemenių vardažodžių kilnojamojo kirčiavimo sistema; Kirtis; Kirčiavimas; Naujoji kilnojamojo kirčiavimo sistema; Priešpaskutinio skiemens taisyklė; Sosiūro dėsnis; Accent; Accentual mobility; Accentual mobility in polysyllabic declinable words; Accentual neomobility; Accentuation; Analogical processes; Analogy; Balto-Slavic accentual system; Balto-Slavic accentual systems; Law of penultimate syllable; Saussure's law; Standard Lithuanian.
- Akcentologija / Antanas Pakerys. Kaunas : Šviesa ; 1994-2002. 2 d. (423, 629 p.).
- Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas / Danguolė Mikulėnienė, Antanas Pakerys, Bonifacas Stundžia. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 301 p. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas : apie 60000 žodžių / Lietuvos TSR Mokslų akademija , Lietuvių kalbos ir literatūros institutas ; redakcinė kolegija. Vilnius : Mintis, 1972. XXIV, 974 p.
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 1 kompaktinė plokštelė.
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Stasys Keinys (vyriausiasis redaktorius).. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. XXIV, 967 p.
- Lietuvių kalbos akcentologija / Adelė Laigonaitė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2002. 158 p.
- Lietuvių kalbos tarties žodynas / Vytautas Vitkauskas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 318 p.
- Nominal compounds with mobile stress in Lithuanian dialects / Kristina Bukelskytė-Čepelė. Baltistica. 2021, t. 56, Nr. 2, p. 221-243.
- Pagrindiniai šnekamosios kalbos kirčiavimo kitimai, jų intensyvėjimas ir svarba dabartinės kirčiavimo sistemos raidai ir bendrinės kalbos normų kodifikacijai / Bonifacas Stundžia. Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos / redaktoriai: Bonifacas Stundžia, Rūta Kazlauskaitė, Asta Kazlauskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. P. 19-29.
- Vietovardžių žodynas / [rengė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 462 p.
