LTMokslininkai įvairiai traktuoja, kada įvyko žemaičių ir aukštaičių tarmių atsiskyrimas. Antanys Salys teigia, kad tai įvykę 15-ojo amžiaus viduryje. Tai atrodo gana vėlai. Aleksas Girdenis savo straipsniuose teigia, kad tai galėję įvykti net 700 metų prieš mūsų erą. Jo nuomone, rytų baltų kalbos skilimo į kuršių, sėlių, žiemgalių, latgalių, žemaičių ir lietuvių genčių kalbas pasekoje įvyko lingvistinis susiliejimas. Straipsnyje apžvelgiama kirčio evoliucija ir chronologija nuo rytų baltų prokalbės laikų iki šių dienų latvių ir lietuvių kalbų. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į įvairius požiūrius dėl žemaičių tarmės atsiradimo. Remiamasi Frederiko Kortlandto (Frederik Kortlandt) pasiūlyta chronologija. Straipsnyje analizuojami vienbalsėjimo, kirčio atitraukimo reiškiniai, Hjelmslevo (Louis Trolle Hjelmslev) dėsnis rytų baltų kalbose, dvibalsėjimo, kirčiuotų raidžių ilginimo reiškiniai, kirčio žemaičių tarmėje atitraukimo reiškiniai, Sosiuro (Ferdinand de Saussure), Leskyno (August Leskien) ir kiti dėsniai lietuvių kalboje, glotinio sprogimo paplitimo, kirčio fiksavimo pradiniuose skiemenyse ir kiti reiškiniai latvių kalboje. Autorius teikia pirmenybę Girdenio chronologijai. Žemaičių tarmės atsiradimas priskiriamas daugeliui kitų reiškinių susijusių su kuršiais. Nors Girdenio teiginys, kad žemaičių tarmė yra rytų baltų genčių kalba, tapusi lietuvių kalbos tarme susiliejimo pasekoje, vis tik yra labai mažai senųjų izoglosų skiriančių žemaičių ir aukštaičių tarmes. Šiaurės vakarų žemaičiams būdinga prozodinė sistema galėjusi atsirasti jau po Leskyno dėsnio. Nors Girdenis ir daro išvadą, kad žemaičių tarmė atsiradusi apie 700-uosius metus prieš mūsų erą, atrodo, kad jo išvada nėra tiksli.Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Baltų kalbos; Kirčiavimas; Kuršių substratas; Latvių kalba; Lietuvių tarmės; Rytų baltų kalbos; Žemaičiai, kirčiavimas; Žemaičiai; Accentuation; Aukštaitians; Baltic languages; Curonian substratum; East Baltic languages; Latvian language; Lithuanian; Lithuanian dialects; Žemaitian dialect; Žemaitians.