Zum Partizip II auf –t- und –n- im Altpreußischen

LTDarbas skirtas antrojo dalyvio – Partizip II- formoms prūsų kalboje aptarti. Pabrėžiama, kad vokiečių kalboje Partizip II sudaromas arba prie taisyklingųjų veiksmažodžių pridedant priesagą „t“ arba prie netaisyklingųjų – priesagą „en“. Autorius kelia hipotezę, kad formaliu požiūriu prūsų kalboje buvo išlaikytas toks pats darybos principas: vokiškos II dalyvio darybos su „et“ transpozicija remiasi baltų preteritaliniam pasyviajam dalyviui būdingo formanto „t“ naudojimu. Pateikiami gausūs prūsų kalbos tekstų pavyzdžiai su formantu „t“, lyginant juos su vokiškais variantais. Pažymima, kad esant predikatyviai vartosenai, ten, kur vokiečių kalboje yra nekaitomas dalyvis, prūsų kalboje priešingai senajai lietuvių kalbai taip pat atsiranda „t“ formantas. Atkreipiamas dėmesys, kad nekaitoma „t“ forma koreliuoja ne tik su vokiečių kalbos priesaga „t“, bet ir su „n“. Aptariant „on“ formanto segmentus dalyvio variantuose, pažymima, kad jų kilmės vertinimas nėra vienareikšmis, priklauso nuo predikatyvų formų interpretacijų. Autorius kelia ir klausimą, ar „on“ galima tapatinti su vokišku „en“ ir laikyti imitacine morfema. Autorius mano, kad turint omenyje, jog prūsų kalbos dalyviai su „-t“ ir „-ton“ priesagomis visada, o neretai ir su „ts“ vartojami kaip nederinamos sakinio dalys, keltinas klausimas, ar dalyvio formos su „t-ai“, „t-ei“ iš tiesų yra daugiskaitinės, ar jos laikytinos „-t“ denazalinių procesų rezultatu. Darbe taip pat svarstomos prūsų kalbos dalyvinės konstrukcijos sudarant būsimojo laiko formas, sangrąžinės formos ir diskutuotini jų aspektai.Reikšminiai žodžiai: Būtojo laiko dalyvis; Dalyviai; Daryba, formantas; Kalbų kontaktai; Prūsų kalba; Senoji prūsų kalba; Veiksmažodis; Vokiečių kalba; Formant; Formation; German; Language contacts; Old Prussian; Participles; Past participle; Verb.