Skurdas ir pilietinių struktūrų regresija

LTEuropos Komisija pripažįsta, kad skurdo ir kitų veiksnių sąlygotos socialinės nelygybės perdavimas iš kartos į kartą yra svarbi kliūtis, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje suformuluotus tikslus, tarp jų ilgalaikį ES visuomenių vystymąsi, socialinę ir teritorinę sanglaudą, keliant ES piliečių gyvenimo kokybę. Lietuvoje kas šeštas šalies gyventojas gyvena santykiniame skurde, mažėjant bendram nedarbo lygiui vis didesnį susirūpinimą kelia santykinis ilgalaikio nedarbo didėjimas, kasmet vis daugiau vaikų nelanko mokyklos dėl socialinių ekonominių priežasčių. Susirūpinimą kelia ne tai, kad šios problemos egzistuoja mūsų visuomenėje, bet tai, kad jos ne tik nemažėja, bet ir didėja plečiant įvairaus lygio socialinių programų, paslaugų ir išmokų įvairovę. Dėl šių priežasčių skurdas nebėra politiškai neutralus socialinis reiškinys. Privatizacija ir struktūrinių pokyčių ekonominėje sferoje forsavimas reikšmingai prisidėjo prie skurdo masės išaugimo Lietuvoje. Valstybės socialinė politika yra neveiksminga, nes jos kūrimas turi klaidinantį orientyrą – skurdo laikinumo iliuziją. Skurdas Lietuvoje jau įgavo akivaizdžiai ilgalaikes tendencijas.<...> Šiame skyriuje taip pat pateikiamos teorinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą prielaidos, pateikiamas bendras aukščiausio lygio politikų, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovų požiūris į įvairius nelygybės perdavimo aspektus, su kuriais susiduria šiandieninė Lietuva, aiškinamasi, kas ir kokiame lygmenyje turėtų spręsti skurdo ir socialinės atskirties sukeltas problemas bei ką galima dar padaryti ieškant konstruktyvių problemos sprendimo būdų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Skurdas; Socialinė politika; Pilietinė visuomenė.

ENThe European Commission recognizes that transfer of social inequality, resulting from poverty and other factors from generation to generation is a significant obstacle to implementation of the goals, formulated in the Lisbon strategy, including the long-term development of the EU communities and social and territorial cohesion for the purpose of increasing of the EU citizens’ quality of living. Each sixth resident of Lithuania lives in relative poverty, the long-term increase of unemployment, resulting with the reduction of the common unemployment level raises concern, each year more and more children do not attend school due to social and economic reasons. What raises concern is not the fact that the said problems exist in the society, but the fact that they are increasing, despite the implementation of different social programmes, services and payments. Due to the said reasons the poverty is no longer a politically neutral social phenomenon. Privatization and boosting of structural changes in the sphere of economy significantly contributed to the growth of poverty in Lithuania. The social policy of the state is ineffective, since its development has a misleading guideline, i. e. the illusion of transience of poverty. Poverty in Lithuania already acquired manifestly long-term trends.<...> The present chapter also provides the theoretical assumptions of reasons for transfer of inequality from generation to generation, the common view of different inequality transfer aspects, faced in today’s Lithuania, expressed by high level politicians, representatives of business and social organizations, and makes attempts to identify who and at which level should resolve the problems, raised by poverty and social divide and what could be done in searching for constructive ways of resolution of the problem.