Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas(is ) sisteminiu požiūriu: teoriniai principai ir empirinės įžvalgos
LTStraipsnyje teoriškai ir empiriškai analizuojami mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si), kaip efektyvaus sistemos funkcionavimo, principai. Teigiama, kad švietimo kaitos sąlygomis mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas(is) turi būti nuoseklus, sistemingas ir nenutrūkstamas procesas, remtis nuosekliais vadovų ir jų organizacijų poreikių tyrimais bei sietis su kokybės vertinimo koncepcija. Empirinio tyrimo metu siekta išanalizuoti, kaip šiuolaikiniai mokyklų vadovai vertina kompetencijų ugdymą(si) Lietuvoje sisteminiu požiūriu. Grupinės diskusijos rezultatai leidžia teigti, kad kompetencijų ugdymo(si) kokybę lemia šie reikšmingi principai: kompetencijų poreikio tyrimai, mokyklos vadybos koncepcijos būtinybė, vadovų motyvacija tobulėti, aiški ir nuosekli mokyklų vadovų, kaip žmogiškųjų išteklių, strategija, tinkamas pokyčių finansavimas, atestavimas, nukreiptas į vadybinės veiklos tobulinimą, nuoseklus ir sistemingas kompetencijų ugdymas(is), diferencijuotas pagal individualius vadovų ir jų organizacijų poreikius, organizacinis mokymasis. Kartu šie principai lemtų efektyvų kompetencijų ugdymo(si), kaip sistemos, funkcionavimą Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompetencijų ugdymas(is); Mokyklų vadovai; Sistema; Švietimo kaita; Competencies development; Competencies of school leadership; Development of competencies; Education change; School heads; System.
ENThe development of school heads’ competencies is implemented to develop or change the management practices in schools and is to be linked to meaningful change. Therefore the attention is drawn to the principles of sustainable school leadership development. In the first part of the article discloses the core principles as requirements for effective arrangements of the development of school heads’ competencies. It is argued in the article that school leadership development should be a purposeful, consistent and coherent process, reflecting the needs of school heads at various stages of professional and organizational socializations (Bush, 2011; Huber, 2008; Leithwood et al., 2011). The principle of expediency requires the process of competencies development to be based on consistent analysis of needs for competencies. Needs analysis provides the crucial information to ensure that competencies development is purposeful, appropriate, valid and relevant. According to the principle of coherence the process of development of school heads’ competencies consists of three phases: pre-service preparation for school leadership; training of newly appointed school heads; inservice training of school heads or professional development. Pre-service training relates to preparation for the generic role of principal, including the development of appropriate professional norms and the acquisition of relevant competencies. Training of newly appointed school heads refers to the induction of a newly appointed principal to the specific school context. This includes diagnosis of the issues facing the school and its community, becoming familiar with the strengths, limitations and needs of staff and pupils, and developing and communicating a specific vision for the school. In-service training or professional development is usually tied with certification requirements.According to the principle of continuity school leadership development is tailored to career path and involves stages form emergent leadership finishing with consultant leadership. The framework is valuable because it acknowledges the distributed nature of school leadership and shows the importance of lifelong learning for school heads. The focus group discussion was organized in order to find out, how the system of school heads competencies development should function under the conditions of systemic change. The qualitative content analysis of discussion data revealed the main principles of effectiveness. According to informants, it is important to conduct consistent analysis of needs for competencies development. The conception of school management should be created, which would provide a focus for the effective functioning of school leadership development system in Lithuania. The issues of financing, certification should be improved. The clear strategy of school heads as human resource should be created and implemented. [From the publication]
- Kokybinių tyrimų metodologija : vadovėlis vadybos ir administravimo studentams / Bronislovas Bitinas, Liudmila Rupšienė, Vilma Žydžiūnaitė. Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008. 303 p.
- Mokyklos vadovo inovacinės veiklos prielaidos : Lietuvos atvejis / Vaida Budreckienė ir Brigita Janiūnaitė. Socialiniai mokslai. 2010, Nr. 2 (68), p. 26-36.
- Mokyklos valdymo kaita švietimo sisteminių pokyčių sąlygomis : disertacija / Ramutė Mečkauskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 192 p.
- Mokyklų vadovų kompetencijų raiška / Lina Bairašauskienė. Scientific research in education. Vol. 1 / editing: Liudmila Rupšienė, Rūta Girdzijauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. P. 23-33.
- Švietimo įstaigų vadovų vadybinės veiklos vertinimas / Vaida Padgurskytė, Daiva Malinauskienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2020, vol. 12, no. 1, p. 20-33.
