Szyfrowanie (w) poezji : Oskar Miłosz i Czesław Miłosz

LTKartais Č. Milošui eilėraščiai virsta šifruotu tekstu, leidžiančiu paslėpti informaciją apie save ir savo asmeninį gyvenimą bei išreikšti mintis, sunkiai perteikiamas tiesiogiai. Taip jis tampa Oskaro Milašius kūrybos sekėju. Tuo pačiu savo kūryboje Č. Milošas atskleidžia mistinį savo giminės pasaulį ir užšifruoja savo mintis. Nepaisant akivaizdžių esminių skirtumų, abu poetus glaudžiai sieja egzistencinis metafizinės dimensijos ilgesys ir šaknų praradimo jausmas. Šis praradimas yra tiek asmeninis ir egzistencinis, tiek ir religinis. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Oskaras Milašius; Poetiniai kodai; Poezija; Česlovas Milošas; Šifravimas; Coding; Czeslaw Milosz; Oskar Milosz; Oskar Milošas; Poetical codes; Poetry.

ENSometimes for Czesław Miłosz poetry plays the role of a code which enables him to hide knowledge about himself and his private life and to express meanings hard to convey directly. In this way he follows the path of Oscar Milosz's poems. Simultaneously, in his poetic output Miłosz decodes the mystical system of his relative and encodes his own message. Both poets, despite their obvious essential differences, are strongly allied by the longing for the metaphysical dimension of existence and by their feeling of uprootedness. This uprootedness is as much personal and existential as religious. [From the publication]