Czy istnieje litewska literatura w języku polskim? : Przypadek Czesława Miłosza

LTKlausimas, ar egzistuoja lietuvių literatūra lenkų kalba, yra šiek tiek retorinis. Lyginant atskirus nacionalinius kūrinius, parašytus anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis, galima teigti, kad esama skirtingos literatūros lenkų kalba Lenkijoje ir užsienyje, daugiausia kaimyninėse , paribio šalyse bei šalyse, į kurias plūdo emigrantai. Žvelgiant į istoriją prisimenamas ypatingas istorinis fenomenas: nestabilus, dvigubas lietuvio-lenko identitetas, „gente Lithuanus, natione Polonus“. Toks bipolinis identitetas randamas daugiausia istorinėje Lietuvoje, buvusioje Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Žiūrint iš Rytų į Vakarus, iš Lietuvos į Lenkiją, daug lietuvių kilmės poetų, rašę lenkų kalba, pvz. lenkų nacionalinis rašytojas A. Mickevičius arba lenkų Nobelio premijos laureatas Č. Milošas, nesijautė priklausantys Rytų Europos pakraščiams. Jiems jų gimtoji šalis nebuvo nei Vakarų kultūros pakraštys, nei periferija, o jų prigimtinio pasaulio centras. XIX a. ir XX a. lietuvių-lenkų judėjimo (krajowcy) atstovai siekė kitokios lietuvių-lenkų raidos, susijusios ne tik su identitetu, bet ir su kitokia kultūra, menu, literatūra bei gyvenimo būdu.Tad Č. Milošas savo kūryboje pabrėžė, kad jo tapatybė skiriasi nuo Vidurio Lenkijos lenko. Gimęs Lietuvoje ir daugybę metų praleidęs emigracijoje (Prancūzijoje ir Kalifornijoje, JAV), išlaikė stiprius ryšius su gimtąja Lietuva, jo „gimtąja viešpatija“ ir visa mylima Europa. Č. Milošas svajojo apie kitokią lietuvių kultūrą ir literatūrą lenkų kalba, analogišką airių ar škotų literatūrai anglų kalba. Istorinės ir visuomeninės aplinkybės po Lietuvos tautinio atgimimo, Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, vietos gyventojų iškeldinimo po Jaltos konferencijos susitarimų galiausia sustabdė autentiškos lietuvių kultūros ir literatūros lenkų kalba vystymąsi. Lietuvos tema išlieka lenkų literatūroje, bet daugiausia susijusi su nostalgija dėl prarastų lenkų rytinių žemių. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Cz. Miloszas; Identitetas; Kalba; Komparatyvistika; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkų literatūra lietuvoje; Literatūra; Literatūra; Literatūra svetimomis kalbomis; Česlovas Milošas; Comparative literature; Cz. Milosz; Czeslaw Milosz; Identity; Language; Literature; Literature in foreign languages, Polish literature in Lithuania; Lithuania; Lithuanian literature.

ENThe question of whether there is a Lithuanian literature in Polish is somewhat rhetorical. Compared with the different national literatures written in English, French or German, it can be said that there are also different literatures written in Polish, within Poland as well as abroad, mainly in the neighbouring countries and borderlands (kresy) but also in the countries favoured by many waves of immigrants and migrants. Looking back in history one can rediscover a special historical phenomenon: a fluid, dual Lithuanian-Polish identity, "gente Lithuanus, natione Polonus". Such a bipolar identity could be found mainly in "historic Lithuania" which was part of the old Polish-Lithuanian Commonwealth. Looking from East to West, from Lithuania to Poland, many poets of Lithuanian origin writing in Polish, like the Polish national writer Adam Mickiewicz or the Polish Nobel Prize winner Czesław Miłosz, did not feel that they belonged to the borderlands of Eastern Europe. For them their home country was neither the edge of Western civilization nor a kind of periphery, but it was the centre of their native world. Representatives of the Lithuanian-Polish movement of country gentlemen (krajowcy) in the nineteenth and twentieth century were in favour of a different Polish-Lithuanian development concerning not only questions of identity but also a different culture, art, literature and lifestyle.Thus Miłosz stressed in his rich literary works his different identity from Poles living in Central Poland. Born in Lithuania and living for many decades in exile (in France and in California), he felt strong ties to his native Lithuania, his "native realm", as well as to the whole beloved European continent. Miłosz dreamed of a different Lithuanian culture and literature written in Polish, analogous to Irish or Scottish literature written in English. The historical and social conditions after the national Lithuanian revival and after World War II, the Holocaust and the expulsion of the local population in consequence of Yalta, finally stopped the development of a genuine Lithuanian culture and literature in Polish. Lithuania is still a preferred subject in modern Polish literature, but mainly connected with nostalgia for the lost Polish borderlands in the East. [From the publication]