Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų dainos: nacionalinė trauma ir kolektyvinė atmintis

LTStraipsnio tikslas - analizuoti Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų dainas nacionalinės traumos ir kolektyvinės atminties aspektais. Tyrime remtasi Arthuro G. Nealo nacionalinės traumos koncepcija ir Maurice'o Halbwachso kolektyvinės atminties teorija. Nagrinėtos Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų dainos kaip tekstai, kuriuose įrašyta ir kolektyvinė atmintis, ir nacionalinė trauma, atskleisti nacionalinę traumą konstruojantys diskursai ir jų įtaka to meto Lietuvos visuomenei. Straipsnio autoriaus manymu, dainą galima laikyti kolektyvinės atminties objektu: joje įrašyta partizaninio karo istorija ir daug jį sudarančių diskursų. Kolektyvinė atmintis, apimanti laisvę, religiją, istoriją, kultūrą, turėjo padėti įveikti nacionalinei traumai būdingą kolektyvinį liūdesį ir baimę, todėl ja dalintasi su kitais. Žmonių trėmimai, partizanų susirėmimai ir mūšiai buvo įvykiai, lėmę kolektyvinės traumos didėjimą, o kartu skatinę istorijos ir partizanų įtvirtinimą kolektyvinėje atmintyje. Dainos rodo, kad moralinė bendruomenė buvo kuriama remiantis kolektyvine atmintimi, kurios sureikšminimas sietinas su nacionalinės tapatybės ardymu. Lietuvoje pokariu pažymėtinas būtent visuomenę ardantis ir fragmentuojantis poveikis, kurį lėmė rezistencinė kova ir totalitarinė komunizmo ideologija. Siūloma šiandien partizanų dainas suvokti kaip atminties tekstą, kuriam reikšmę ir galią suteikia ne forma, o turinys.Reikšminiai žodžiai: Dzūkija; Ideologija; Istorija; Kolektyvinė atmintis; Moralinė bendruomenė; Nacionalinė trauma; Partizanų dainos; Rezistencija; Suvalkija; Tapatybė; Visuomenė; Dzūkija; Partisan songs; Ideology; National trauma; Suvalkija.

ENThe purpose of this article is to analyse partisan songs from the regions of Dzūkija and Suvalkija in the aspects of national trauma and collective memory. The research is based on the concept of Arthur G. Neal's concept of national trauma and the theory of collective memory by Maurice Halbwachs. Partisan songs from Dzūkija and Suvalkija are analysed as texts that contain both collective memory and national trauma, discourses that construct the national trauma and their influence on the Lithuanian society at that time are revealed. According to the author, a song can be considered as an object of collective memory: it includes the history of partisan war and many discourses that form it. The collective memory, including the freedom of religion, history, culture, had to solve the collective sadness and fear that is common for the national trauma, therefore, it was shared with others. Exiles, partisan fights and battles were events that determined the growth of collective trauma and promoted the consolidation of history and partisans in the collective memory. The songs suggest that the moral community was created based on a collective memory, whose prominence is connected to destroying the national identity. The society destroying and fragmenting effect is marked in Lithuania through the postwar period that was determined by the resistive battles and the ideology of totalitarian communism. It is suggested these days to perceive partisan songs as a memory text, for which meaning and power are given not in form but in content.