Regioniškumas etninės muzikos gaivinimo judėjime Lietuvoje XX a. 7 deš.–XXI a. pradžioje: repertuaro muzikiniai ypatumai

LTStraipsnyje, remiantis archyvinių ir folkloro kolektyvų atliekamų etninės muzikos įrašų analize bei tiesioginio atlikimo stebėjimo duomenimis, įvertinama XX a. 7 deš.–XXI a. pradžioje gaivinama Lietuvos regionų etninė muzika. Apibrėžiami lietuvių etninės muzikos muzikinių savybių regioninio paplitimo dėsningumai, pagal juos vertinama šių savybių sklaida Lietuvos miestų ir rajonų folkloro bei liaudies meno kolektyvų repertuare. Lietuvos folkloro ir liaudies meno kolektyvų repertuaro pagrindą sudaro gaivinama autentiška arba stilizuota etnografinių regionų etninė muzika (1,3,4 lentelė), todėl galima teigti, kad šie kolektyvai regioniškumo gaivinimui skiria reikiamą dėmesį. Išanalizavus folkloro ansamblių gaivinamos etninės muzikos įrašus matyti, kad vyrauja Aukštaitijos ir Dzūkijos, mažiau perteikiama Žemaitijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos etninė muzika. Didžiausią repertuaro dalį sudaro dainos, gerokai menkiau gaivinama kitų žinomų žanrų muzika (3 pav.). Tačiau regioninio repertuaro stiliai ir dermės išsaugotos (4 pav.). Etninės muzikos regioninio ir žanrų gaivinimo netolygumą, be kitų priežasčių, lemia ir 1986 m. akademinės įrašų antologijos repertuaras, kurio pavyzdys laikomas regioninės etninės muzikos vertės matu (2 lentelė). Liaudies meno kolektyvų repertuare etninės muzikos regioniškumas perteikiamas stilizacijos priemonėmis, geriau atspindint visus žinomus repertuaro žanrus. Tiesioginio atlikimo stebėjimas parodė, kad folkloro ir liaudies meno kolektyvai savo programose etninės muzikos regioniškumą perteikia atsakingai, o lietuvių etninės muzikos regioninės savybės, nepaisant šiuolaikinių globalizacijos procesų, išsaugomos ir puoselėjamos, nors pastebima ir integracijos bei regioniškumo nykimo požymių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dermės; Etninė muzika, etninės muzikos gaivinimas, regionai, repertuaras,; Etninės muzikos gaivinimas; Folkloro repertuaras; Regionai; Stilius; Stilius, dermės; Ethnic music revival; Ethnic music, revival ofthe ethnic music, regions, repertoire, style, modes; Folklore repertoire; Musical modes; Musical style; Regions.

ENThe problems ofthe reflection ofthe regionai features of ethnic music are analysed on the basis of archives and contemporary sound records and by monitoring various events of the revival of ethnic music. Rendering the regional features of ethnic music is the main objective ofthis study. The repertoire ofthe folklore and folk art collectives in Lithuania consists of examples of regionai ethnic music performed in authentic or stylized forms (Tables No. 1, 3, 4). However, the analysis ofthe records shows that ethnic music ofthe Aukštaitija and Dzūkija regions prevails, whereas the music of Suvalkija and Lithuania Minor regions are reflected less. The main part ofthe repertoire consists of songs (Fig. 3) and the regard to other genres of ethnic music is insufficient (Fig. 4). However, the styles and modes of regionai ethnic music are preserved. The revival ofthe genres ofthe regionai ethnic music has been quite salutatory due to, inter alia, the 1986 anthology of academic music records, where the records ofthe authentic ethnic music of 1937–1984 are presented (Table No. 2). The examples ofthese records are considered the value index ofthe regionai ethnic music. The regionai features of the ethnic music in the repertoire of folk art collectives are conveyed using the features of the stylization. The monitoring of the various events of the revival of ethnic music shows that all of the folklore and folk art collectives responsibly eonvey the regionai features of ethnic music and that the regionai features of Lithuanian ethnic music are preserved, though the symptoms of the integration and decline ofthese features are noticeable as well. [From the publication]