Critical analysis of public debt and tendencies of its management

LTValstybės skola užima svarbią vietą bet kurios šalies makroekonominėje sistemoje. Taip yra todėl, kad skolos formavimosi ir jos aptarnavimo procesai labai stipriai veikia valstybės finansų sistemą, šalies investicinį klimatą, vartojimo struktūrą ir tarptautinio bendradarbiavimo raidą. Dažniausiai valstybės skolos atsiradimo ir didėjimo priežastimi tampa šalyje egzistuojanti politika, kuri negali užtikrinti stabilaus valstybės pajamų ir išlaidų balanso. Šiame straipsnyje tiriama valstybės skolos valdymo teorinių konceptų įvairovė, mokslininkų požiūris į valstybės skolą, analizuojami valstybės skolos priimtinumo vertinimo kritiniai rodikliai, kurie parenkami pagal Mastrichto sutartyje apibrėžtus rodiklius bei remiantis Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko reikalavimais. Remiantis identifikuotais valstybės skolos priimtinumo kritiniais rodikliais atliekama Lietuvos valstybės skolinimosi tendencijų kritinė analizė ir rodiklių vertinimas. Gauti tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje dažnai nesilaikoma Mastrichto sutartyje numatytų arba Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko patvirtintų kriterijų. Atliktas Lietuvos valstybės skolos projekcijų matematinis modeliavimas parodė, kad ateityje tikėtina Lietuvos valstybės skolos dalies nuo BVP teigiama mažėjimo tendencija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biudžetas; Deficitas; Skola; Skolos valdymas; Valstybės politika ir reguliavimas; Valstybės skola; Budget; Debt; Debt management; Deficit; Public debt; Regulation; State policy; State policy and regulation.

ENOne of the most important factors in the macroeconomic system of every country is public debt. This is due to the processes of debt forming and its servicing has a significant influence to the financial system, the investment climate, the consumption structure and the development of the international corporation. The most common reason of the public debt and its increase is the existing policy which cannot ensure a steady balance of the state revenue and expenditure. A variety of theoretical concepts of the public debt management, scientists’ attitude towards the public debt, critical indicators (selected according to indicators defined in the Maastricht Treaty and in accordance with the International Monetary Fund and the World Bank requirements) of the acceptability assessment of the public debt are analysed in this article. On the basis of identified critical indicators of the public debt acceptability, the critical analysis of Lithuanian borrowing tendencies and assessment of indicators is performed. The results revealed that Lithuania is often provided for non-compliance with the criteria approved by the Maastricht Treaty or the International Monetary Fund and the World Bank. The mathematical modelling of the Lithuanian public debt projections indicated that a tendency of a positive downward on the Lithuanian public debt share of GDP is likely to happen in the future. [From the publication]

• The Forecast of the state admissible borrowing limits: the case of Lithuania / Žaneta Štuopytė, Andrius Guzavičius. Transformations in business & economics. 2008, vol. 7, no. 2 (14), suppl. B, p. 130-142.
• The Impact of the tax system on business environment / Kristina Kindsfaterienė, Kazys Lukaševičius. Inžinerinė ekonomika. 2008, Nr. 2 (57), p. 70-77.
• The State’s debt acceptance criteria identification and evaluation of their acceptability in Lithuania / Žaneta Karazijienė. Verslo sistemos ir ekonomika. 2014, Nr. 4 (1) p. 43-52.
• Valstybės skolos struktūra ir valstybės skolinimosi įtaka Lietuvos ekonomikai / Žaneta Karazijienė, Asta Sabonienė. Ekonomika ir vadyba. 2009, Nr. 14, p. 271-279.