LTLietuvių kalbos nelingvistiniuose tekstuose vartojami šie asmenvardžių komentarai: gražus (skambus, maloninis; keistas; negražus, kvailas, status...) vardas, graži (skambi; keista; kvaila...) pavardė, linksma pravardė, skambus (dainingas, romantiškas...) slapyvardis ir kt. Nekalbininkai paprastai vertina asmenvardžius (vardus, pavardes, pravardes, slapyvardžius) teigiamai arba neigiamai dėl tų žodžių semantikos (tiksliau, dėl prasminės sąsajos su atitinkamais apeliatyvais) ir / arba dėl garsinės sandaros (malonaus / nemalonaus skambėjimo). Taip pat kreipiamas dėmesys į tikrinio vardo istorines, socialines ir kitokias priešpriešas: savas (lietuviškas) – svetimas (nelietuviškas), senoviškas – naujoviškas, kaimiškas – miestiškas, įprastas – retas ir kt. Tikrinių vardų komentarų, kaip ir kitų funkcinių semantinių grupių metakalbinių komentarų (stiliaus, profesinės kalbėsenos, tarminės šnekos, abejojimo dėl raiškos tinkamumo ir kt. nuorodos), tyrimas įgalina geriau pažinti visuomenės kalbinę sąmonę ir kalbinį skonį. Remiantis tokio tyrimo rezultatais ir išvadomis galima tinkamiau, tikslingiau organizuoti lingvistinį visuomenės švietimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metakalbiniai komentarai; Nelingvistiniai tekstai; Funkcinės semantinės grupės; Metalingual comments; Non-linguistic texts; Functional semantic groups.
ENIn non-linguistic texts of Lithuanian the following meta-lingual comments [15]of personal names are used: gražus (skambus, maloninis; keistas; negražus, kvailas, status...) vardas, graži (skambi; keista; kvaila...) pavardė, linksma pravardė, skambus (dainingas, romantiškas...) slapyvardis etc. Non-linguists usually treat personal names (names, surnames, nicknames, pseudonyms) either positively or negatively, which is due to the semantics of these words. More precisely, this is due to the interface between the origin of proper names and the corresponding appellative and/or because of the phonic structure (pleasant/unpleasant sound). The research has focused on historical, social and other counter-positions of proper names: savas (lietuviškas) – svetimas (nelietuviškas), senoviškas – naujoviškas, kaimiškas – miestiškas, įprastas – retas etc. Evaluative comments of proper names as well as meta-lingual comments of other functional semantic groups help disclose society’s linguistic sense and taste. Their research results and conclusions facilitate the organisation of society’s linguistic education in a different way, perhaps with different foci.