Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje: problemos ir gyventojų iniciatyva

LTNe tik aprūpinimas būstu, bet ir gyvenamųjų namų bei ištisų kvartalų kompleksinis modernizavimas yra svarbus darnaus miestų vystymo, būsto politikos, o kartu ir gerovės valstybės uždavinys. Nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, tačiau tik antrojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio vidurį galima laikyti daugiabučių namų atnaujinimo politikos pradžia, o kvartalinės renovacijos užuomazgos pasirodė tik prasidėjus trečiajam nepriklausomybės dešimtmečiui. Daugiabučių namų (toliau – DN) atnaujinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių LR Aplinkos ministerijai, tačiau šis procesas dėl įvairių priežasčių nuolat stringa. DN atnaujinimas Lietuvos mokslininkų analizuojamas daugiausia inžineriniu ar ekonominiu aspektu, tačiau trūksta visuminio požiūrio į šį fenomeną. Straipsnyje1 apžvelgiama teisės aktų raida, pateikiami apibendrinti DN statistiniai duomenys, kokybinio (16 giluminių interviu su bendrijų pirmininkais, atliktų Vilniaus ir Kauno mieste) ir kiekybinio (Vilniaus ir Kauno bendrijų pirmininkų anketinės apklausos) šio reiškinio tyrimų duomenų analizės rezultatai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiabučių modernizacija; Daugiabučių namų atnaujinimo politika; Gyventojų iniciatyva; Gyventojų iniciatyvos; Renovacija; Initiative of the citizens; Modernization of apartment buildings; Population initiatives; Renovation; Renovation policy.

ENRenovation of apartment houses in the academic literature is identified as one of the most important housing policy areas. This is a complex phenomenon in rapidly aging Lithuanian housing stock conditions. In the scientific literature, the need for modernization of apartment houses is emphasized, but in Lithuania, there is the lack of interdisciplinary studies of this phenomenon. Often, this phenomenon is analyzed in engineering and from an economic point of view, but from a sociological point of view, practically there have been no analyzes. The aim of the article is to reveal the apartment houses renovation policy developments in Lithuania and to highlight the most important problems of renovation. Quantitative research data showed that only a small part of the houses is renovated under the Renovation program. Partial renovation of apartment houses is going on by themselves according to a population initiative. A large proportion of respondents are satisfied with the results, but they listed problems in updating blocks of flats. Without passivity of the population and financial problems, there are other very significant barriers to mass renovation: corruption in government, good construction companies and builders deficiency. Qualitative research results helped to highlight the most important home renovation problems, identify renovation incentives and barriers. [From the publication]

• Būsto politika ir visuomenės iniciatyvos mieste / Jolanta Aidukaitė, Anna Lipnevič, Saulius Nefas, Alvita Narkevičiūtė, Fausta Anulytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014. 206 p.
• Būsto renovacijos teritoriniai skirtumai Lietuvoje: metropolinių miestų atvejis / Nedas Laurinavičius, Donatas Burneika. Geografijos metraštis 2021, 54, p. 27-42.
• Daugiabučių namų modernizavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje / Alma Stonienė, Edita Stumbraitė-Vilkišienė. Regional formation and development studies. 2023, Nr. 1 (39), p. 91-106.
• Daugiabučių renovacijos Vilniaus mieste teritoriniai ypatumai / Simona Ščerbinskaitė, Dovilė Krupickaitė. Geografijos metraštis 2017, 50, p. 21-40.
• Lithuanian energy strategy: European context / Aistė Pikšrytė, Liudas Mažylis, Romualdas Povilaitis. Zeszyty Naukowe Wyższej Szkoły Bankowej w Poznaniu. 2015, t. 68, nr. 8, p. 117-131.
• Moderniosios Lietuvos urbanizacijos raida: būsto, teritorinio ir regioninio planavimo politika vėlyvojo sovietmečio ir ankstyvosios Lietuvos nepriklausomybės periodu (1987–1997 m.) / Apolonijus Žilys. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 3, p. 20-34.