LTAnkstyvaisiais naujaisiais laikais mobilumas ir keliavimas buvo intelektinio elito gyvenimo sudėtinė dalis. Ne išimtis ir dvasininkai. Išvykimas kelionėn dažnai būdavo pasekmė tų funkcijų, kurias jie atlikdavo: atvykimas į galutinę kelionės vietą buvo pagrindinis tikslas. Piligrimų atveju buvo svarbūs tiek kelionės tikslas, tiek kelias, kuriuo keliauta. Pragyvenimo ieškanti keliaujanti dvasininkija jos vyresniesiems tapo disciplinos problema. Straipsnis paremtas duomenimis apie Vilniaus katedros kanauninkų ir prelatų keliones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios istorija; Katedrų kanauninkai; Kelionės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mobilumas; Naujieji laikai; Vilniaus katedros kapitula; Vilniaus vyskupystė; Vilnius; Cathedral canons; Early Modern Ages; Ecclesiastical history; Journeys; Mobility; Vilnius; Vilnius cathedral chapter; Vilnius diocese in the 16th cent.
ENMobility and journeys were an integral part of the life of intellectual elites, including the clergy, in the Early Modern Period. Taking to the road was often the outcome of the functions they performed: arrival at the destination was the main aim. In the case of pilgrimages, both the destination and the route were important. Itinerant clergy in search of sustenance became a disciplinary problem for their superiors. This article is based on records of journeys undertaken by canons and prelates of Vilnius Cathedral. [From the publication]