The Religious policy of Sigismund I and Sigismund II Augustus in the Reformation period: status quaestionis

LTStraipsnyje tiriamas paskutinių Jogailaičių monarchų, Žygimanto Senojo (1506–1548) ir jos sūnaus Žygimanto Augusto (1548–1572) vaidmuo skatinant ir užtikrinant religinę taiką daugiakonfesinėje Respublikos visuomenėje. Autorius teigia, kad 1386–1572 m. Lenkijos sostą išlaikiusi Jogailaičių dinastija stipriai prisidėjo prie religinio pliuralizmo augimo Lenkijoje ir Lietuvoje, praskindama kelią tolerancijos mechanizmams, kurie religines grupes įgalino sugyventi kartu ir gerbti vienas kito religinius skirtumus. Autorius tiria Žygimanto Senojo XVI a. 3-iajame dešimtmetyje ir Žygimanto Augusto XVI a. 6-ajame dešimtmetyje paskelbtus įstatymus prieš eretikus. Šiuose dokumentuose abudu monarchai pareiškė ištikimybę Romos katalikų bažnyčiai, grasindami reformacijos sekėjams griežtomis bausmėmis. Šie dokumentai leidžia įsigilinti į Lenkijos karalių religinę politiką. Įstatymai prieš eretikus tebuvo dalis sudėtingesnės ir kompleksinės Jogailaičių karalių politikos, kuria siekta išlaikyti status quo daugiaetnėje ir daugiakonfesėje Respublikoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konfesiniai santykiai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Reformacija; Religinė politika; Religinė tolerancija; Tolerancija; Įstatymai prieš eretikus; Žygimantas Senasis (Sigismund the Old; Žygimantas II Senàsis, Zigmantas I Senàsis; Zygmunt I Stary); Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Anti-heretical laws; Confessional relations; Lithuania; Reformation; Religious policy; Religious tolerance; Sigismund I; Sigismund II August; Tolerance.

ENThe article examines the role of the last Jagiellonian monarchs, Sigismund I (1506–1548) and his son Sigismund II Augustus (1548–1572), in promoting and securing religious peace in the multi-confessional society of the 16th-century Rzeczpospolita. The author argues that the Jagiellonian dynasty, which ascended to the Polish throne in 1386 and ruled until 1572, contributed significantly to the rise of religious pluralism in Poland and Lithuania, and paved the way for a mechanism of tolerance which made it possible for religious groups to live together and to respect their religious diversity. The author analyses the anti-heretical laws passed by Sigismund I in the 1520s, and Sigismund II in the 1550s, which were intended to suppress the dissemination of Reformation ideas. In these documents, both monarchs declared their loyalty to the Roman Church, and threatened followers of the Reformation with severe penalties. All these documents give an insight into the religious policy of the Polish kings. Anti-heretical legislation was just one part of a more complex and sophisticated policy of the Jagiellonian kings, which aimed at preserving the religious status quo in the multi-ethnic and multi-confessional Rzeczpospolita. [From the publication]