LTStraipsnyje analizuojama non bis in idem principo pažeidimo nustatymo ir tokio pažeidimo pasekmių šalinimo metodologija mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės kolizijos kontekste. Atskleidžiami skirtingi požiūriai į galimybę taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau vadinama – ŽTLK, Konvencija) garantijas mokestiniuose procesuose, jų privalumai, trūkumai bei požiūrių raida Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau vadinama – EŽTT) praktikoje. Kartu analizuojami skirtingi požiūriai į tai, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kuriose yra konstatuojamas principo non bis in idem pažeidimas. Non bis in idem principo analizės pagrindu pateikiami vertinimai dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą ir atsakomybės už mokestinių reikalavimų pažeidimą santykio, dėl kurio buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-226/2014. Prieinama prie išvados, kad, sprendžiant dėl neteisėto praturtėjimo ir mokestinių pažeidimų tapatumo bei nustatant baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės kolizijos sprendimo tvarką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo žengtas žingsnis klaidinga kryptimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Dvigubas baudžiamumas; Finansinė atsakomybė; Neteisėtas praturtėjimas; Non bis in idem; Criminal liability; Dubble punishment; Financial liability; Illicit enrichment; Non bis in idem.
ENThe paper discusses the issues of application of the non bis in idem principle at the crossroads of tax and criminal liability. The inspiration for the discussion came from the recent case of the Supreme Court of Lithuania – Marijampolė case. The Supreme Court of Lithuania upheld the acquittal of a person who has been fined by tax authorities and later charged for illicit enrichment. The Court found a violation of the non bis in idem principle and regarded it as one of the definite grounds for the acquittal. First, the article explores the essence of the principle non bis in idem – the goals of the principle and possible legal and social consequences of its implementation or non-implementation. The analysis of the essence of the principle serves as methodologic background for further evaluations of different interpretations of the principle in the practice of the European Court of Human Rights and the Supreme Court of Lithuania. Secondly, the article explores and puts into structural framework rich and very dynamic practice of European Court of Human Rights. The Court has made major shifts in its interpretations of the principle – from deprivation of tax proceedings of protection of the Convention in Ferrazzini case to putting back the tax proceedings under the cover of the Convention in Jussila and subsequent cases.The article also shows the peculiarities of the tax proceedings comparing to both criminal and administrative proceedings and consequently supports the recent flexible attitude of the ECHR where on one hand the tax proceedings are accepted into the field of criminal proceedings in the sense of the 6th Article of the Convention, but on the other hand the procedural guaranties are not being applied in full extent. The peculiarities of the tax proceedings also justify flexible solution of infringements of non bis in idem in the situation of concurrence between tax and criminal proceedings. The author argues that illicit enrichment and tax infringements do not constitute “the same offence” (idem) and therefore principle non bis in idem could not be relevant in the Marijampolė case. Furthermore the Court failed to acknowledge differences between the tax and administrative law infringements and thus established ill-founded precedent by referring to the termination of criminal proceedings as the proper solution of double sanctioning situation and consequently upholding the acquittal in the criminal case. [From the publication]