Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje analizuojami pagrindiniai kalinimo sąlygoms keliami reikalavimai, ne tik užtikrinantys žmogiškojo orumo išsaugojimą ir kertinių žmogaus teisių laikymąsi, socialinės valstybės principo įgyvendinimą, bet ir sukuriantys prielaidas įkalintų asmenų resocializacijai, didinantys sėkmingos integracijos atlikus bausmę tikimybę. Asmens įkalinimas pats savaime yra viena blogiausių priemonių tam pasiekti, bet, bausmių sistemoje numatant laisvės atėmimo bausmę, jos taikymas, vykdymas ir atlikimas, net ir taikant ją kaip išskirtinę, alternatyvią ir paskutinę priemonę, bent jau kol kas yra neišvengiamas. Šiuolaikinėse demokratinėse teisinėse valstybėse asmens įkalinimas neturi ir negali tapti savitiksliu asmens laisvės varžymu, paprastas „atsėdėjimas“, galiausiai vedantis prie asmens gniuždymo, yra neperspektyvus ne tik pačiam kalinamajam, bet ir visuomenei, nes veda į tolesnę tokių asmenų atskirtį, tokiu būdu didinama ir pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė. Aiškiai suvoktas kalinimo tikslas, sisteminis parengimas gyvenimui laisvėje, kuriami pozityvūs santykiai, elementarių buitinių sąlygų užtikrinimas, kalinimo atvėrimas yra tapę kertiniais šiuolaikinės nuolat savo veiklą reflektuojančios ir besimokančios įkalinimo sistemos bruožais. Totalitarinės valstybės įkalinimo sistemai tokie bruožai nėra būdingi, šiame straipsnyje ieškoma Lietuvos įkalinimo sistemai būdingų bruožų ir perspektyvų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bausmė; Kalinimo sąlygos; Kalinių resocializacija; Kriminologija; Laisvės atėmimo bausmė; Resocializacija; Criminology; Deprivation of liberty; Imprisonment conditions; Punishmwent; Resocialization; Resocialization of prisoners.

ENThe article analyses the main requirements for the conditions of imprisonment, not only to ensure the preservation of human dignity and the cornerstones of human rights, the implementation of the principle of the social state, but also to create premises for the resocialisation of imprisoned people that makes the chances of successful integration after the end of the sentence higher. The person's incarceration itself is one of the worst measures to achieve this, but the implementation of the incarceration, even when applying it as an exceptional, alternative and the last measure, it is at least now impossible to avoid it. The modern democratic states do not and cannot have imprisonment be the consequence of a goal itself to limit the freedom of a person, incarceration that ruins the person does not have any perspectives for the person in jail and for the society because it creates an even bigger exclusion of these people and makes the probability of crimes happening again higher. There is a clear understanding of the purpose of detention, the systematic preparation for life in freedom, there is an establishment of positive relations, the assurance of elementary living conditions, and the opening of detention have become the cornerstones of the modern system of continuous reflection and the learning process of imprisonment. Such features are not common to the imprisonment system of a totalitarian state, this article searches for features and perspectives that are common for the Lithuanian imprisonment system.