University students’ attitudes towards the usage of Web 2.0 tools for learning ESP : a preliminary investigation

LT[...] Šio tyrimo tikslas – nustatyti Mykolo Romerio universiteto I kurso nuolatinių studijų studentų nuomonę ir įpročius, susijusius su antrosios kartos saityno įrankių naudojimu bei ištirti veiksnius, darančius įtaką jų pasirinkimams naudotis arba nesinaudoti vienu ar kitu saityno įrankiu profesinės užsienio kalbos studijose. Darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa bei aprašomojo pobūdžio statistinis metodas. Konstruojant tyrimo instrumentą, vadovautasi F.D.Davis sukurtu Technologijų Įsisavinimo Modeliu, kuris aiškina ir prognozuoja vartotojų elgesį, atsižvelgiant į informacinių technologijų priėmimą, remiantis šešiais kriterijais: informuotumu, suvokiama nauda, suvokiamu naudojimo paprastumu, požiūriu, ketinimu naudoti ir naudojimu. Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad tyrimo dalyviai yra tipiški „skaitmeninio pasaulio čiabuvių kartos“ atstovai, save įvardijantys įgudusiais saityno įrankių vartotojais, internete kasdien praleidžiančiais po 3–5 valandas. Didžiąją šio laiko dalį jie skiria socializacijai socialiniuose tinkluose, kurie drauge su YouTube, vikiais ir tinklaraščiais tyrimo dalyvių buvo pripažinti kaip labiausiai taikytini saityno įrankiai mokantis profesinės užsienio kalbos, ypatingai profesinės terminologijos. Visgi, kaip bebūtų keista, profesinės užsienio kalbos studijose studentai labiausiai vertina ne dėstytojo ir studento bendravimą skaitmeninėje aplinkoje ar individualų darbą prie kompiuterio, bet tradicinę mokymo(-si) aplinką.Tyrimas remiasi nuostata, jog individualūs veiksniai, tokie kaip studentų lytis, valandų skaičius praleidžiamas naršant internete, studijų programa bei gebėjimas naudotis antrosios kartos saityno technologijomis, gali turėti įtakos technologijų priėmimui mokantis profesinės užsienio kalbos. Koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad nei vienas individualus veiksnys, išskyrus studentų gebėjimą naudotis antrosios kartos saityno technologijomis, nėra statistiškai reikšmingai susijęs nei su vienu iš šešių technologijų priėmimo kriterijų. Silpnas, bet statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tik tarp studentų gebėjimo naudotis antrosios kartos saityno technologijomis ir šių nepriklausomų kintamųjų: informuotumo apie technologijas, požiūrio į jas, ketinimo naudoti ir realaus jų naudojimo. Taigi, prieš integruojant vieną ar kitą antrosios kartos įrankį į profesinės užsienio kalbos studijas, rekomenduojama atsižvelgti į studentų gebėjimą naudotis šiuo įrankiu, informuotumą, jų požiūrį naujovės atžvilgiu ir kt. Pasirinkus išbandyti technologinę naujovę, susiformuoja nauja patirtis. Jei šią patirtį studentai įvertins teigiamai, jie gali nuspręsti ir toliau naudoti naują įrankį. Neigiama patirtis, susidūrimas su tam tikrais barjerais gali sumažinti studentų norą išbandyti bei įsisavinti į studijų procesą integruojamas naujoves. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrosios kartos saitynas; Aukštajame moksle; Profesinės anglų kalbos studijos; Profesinės anglų kalbos studijos aukštajame moksle; Technologijų priėmimo modelis; Tehnologijų priėmimo modelis; Užsienio kalbų mokymas(-is); Užsienio kalbų mokymasis; English for specific purposes (ESP); Foreign language; Foreign language teaching and learning; Teaching and learning; Technology Acceptance Model (TAM); Web 2 tools; Web 2.0 tools.

ENCurrently, there is much debate concerning Web 2.0 technologies and the changes they have brought to education. Web 2.0 tools are successfully being used in foreign language learning contexts, however, students can exhibit a variety of behaviours when confronted with them; therefore, it is important to determine their attitudes before planning any educational intervention. Th is study rests on Technology Acceptance Model (TAM), the most commonly applied theory for describing individual user acceptance of information systems. Six major variables of TAM (awareness, perceived usefulness, perceived ease of use, attitudes towards use, behavioural intention and actual system usage) and their relationship with ESP students’ background factors are discussed in the study. Th e study resulted in establishing that the students’ ability to use Web 2.0 tools was the only individual factor that had a positive relationship with their attitude, intention to use, actual system usage and awareness of Web 2.0 tools meant for learning English for Specifi c Purposes (ESP) at the university; therefore, this should be taken into consideration before integrating Web 2.0 tools into ESP curriculum and/ or planning any educational intervention. [From the publication]