LT[...] Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas. [...] Tyrime dalyvavo maisto prekybos tinklo parduotuvių pardavėjos ir vedėjos, iš viso 42 moterys. [...] Tyrimo duomenys analizuoti taikant aprašomosios ir inferentinės statistikos procedūras. Kintamųjų tarpusavio priklausomybei įvertinti naudotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Bendras vadovų komunikacijos vertinimas yra artimas Likerto penkiabalės skalės vidurkiui (2.6 balo). Atskirų komunikacijos aspektų vertinimo vidurkiai svyravo tarp 2.21 (atgalinio ryšio teikimas pavaldiniams) ir 3.36 (informacijos apie darbo procesus teikimas vadovams, „aukštyn“). Iš kitų vertintų kintamųjų aukščiausias – psichologinės atmosferos darbe vidurkis (3.12), o žemiausias – pasitikėjimo vadovu vidurkis (2.17). Koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad pasitikėjimas vadovu statistiškai reikšmingai (0.01 lygmeniu) pozityviai siejasi su vadovo empatiško klausymosi vertinimu. Tuo tarpu vadovo aktyvaus klausymosi vertinimas statistiškai reikšmingai negatyviai (0.01 lygmeniu) siejasi su užduočių ir informacijos apie darbą perdavimo „žemyn“ vertinimu. Interpretuojant pastarąjį teiginį, galima sakyti, kad vadovai, efektyviai „žemyn“ perduodami informaciją apie darbo užduotis, nepakankamai dėmesio skiria aktyviam klausymuisi.Šie rezultatai, taip pat kai kurių statistinio reikšmingumo lygmens nepasiekusių sąsajų analizė leidžia daryti prielaidą, kad vadovo tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai turi stipresnį teigiamą ryšį su požiūriu į vadovą, darbą ir organizaciją, negu tinkama informacijos perdavimo praktika. Rezultatai taip pat rodo, kad tarp šių dviejų komunikacijos aspektų galimi nevienareikšmiai ryšiai, kuriuos ateityje tikslinga išsamiau tyrinėti. Šio tyrimo duomenimis bendras vadovo komunikacijos vertinimas neturėjo statistiškai reikšmingo ryšio su kitais pasirinktais tirti kintamaisiais. Tarp pastarųjų - psichologinės atmosferos darbe vertinimas statistiškai reikšmingai siejosi su pasitenkinimu darbu ir tapatinimusi su organizacija (0.01 lygmeniu). Tyrimas taip pat atskleidė, kad vadovai bendravimui su tiesioginiais pavaldiniais dažniausiai naudoja elektroninį paštą, tačiau ši komunikacijos priemonė pavaldinių vertinama nepalankiai. Pavaldiniai labiausiai pageidautų tiesioginio bendravimo („akis į akį“) arba pokalbių telefonu. Tai sutampa su Reece ir Brandt (2008) nuomone, Byrne ir LeMay (2006) tyrimo duomenimis bei išvadomis: vertikalioje organizacijos komunikacijoje elektroninis paštas daugeliu atvejų galėtų būti pakeičiamas kitomis medijomis, leidžiančiomis perteikti daugiau prasmės niuansų ir gauti efektyvesnį atgalinį ryšį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunikacija organizacijoje; Komunikacijos medijos; Mažmeninės prekybos tinklas; Vadovo bendravimas; Žmonių santykiai; Communication media; Communication organization; Communications media; Human relations; Human resource management; Manager communication; Managerial communication; Retail chain; Retail marketing network.
ENDrawing on the literature analysis, two sides of managerial communication may be identified: information sharing practices and interpersonal interaction skills. Both of them were assessed empirically and evaluated as average by the employees in the case of a retail chain. The estimate of overall managerial communication was not significantly related to other variables chosen for the research: trust in the supervisor, workplace atmosphere, job satisfaction and organizational identification. But empathetic listening of manager was significantly related to trust. Also downward communication was significantly negatively related to active listening. Thus some information sharing practices may be contradictory to key interpersonal interaction skills. This may be the focus of further research. Phone calls and e-mail were indicated as the media most commonly used in managerial communication, but e-mail was the least preferred by the employees. The results of the research may be applicable in organizations of a similar type. [From the publication]