Psychoacoustical issues of dissonance in Lithuanian "Sutartinės"

LTReikšminga sutartinių dalis priskirtina samplaikų diafonijai (Schwebungsdiaphonie\ Račiūnaitė-Vyčinienė 2002; Ambrazevičius & Wiśniewska 2009 ir kt.). Kitaip negu vakarietiškoje akademinėje muzikoje, samplaikų diafonijos kultūrose disonansų tipo sąskambiai formuoja garsų sistemos branduolį. Šios kultūros, nors ir negausios, randamos įvairiose pasaulio vietose. Tikėtina, kad sutartinių sąskambių intervalams didelės reikšmės turi tam tikri psichoakustikos reiškiniai, būtent disonanso arba šiurkštumo suvokimas. Viena vertus, psichoakustinio šiurkštumo ir sensorinio disonanso tyrimų išties daug. Šiurkštumo ir sensorinio disonanso sąvokos paprastai tapatinamos. Kita vertus, manoma, kad samplaikų diafonijos skambesio siekinys - stipriausias disonansas / šiurkštumas (Brandi 1989; diafonija Balkanuose ir kitur; Ambrazevičius 2008 ir kt.; sutartinės). Tačiau, tiksliai kalbant, šiurkštumo ir sensorinio disonanso sąryšis lieka miglotas. Todėl šiuo tyrimu apžvelgiamos šiurkštumo ir sensorinio disonanso sąvokos įvairiuose psichoakustikos darbuose ir apibrėžiamas sutartinių fenomenas psichoakustikos kontekste. Atidžiau panagrinėjus įvairių mokslininkų pateikiamus eksperimentinių šiurkštumo / sensorinio disonanso tyrimų rezultatus (dažniausiai neskiriant šių sąvokų), išryškėja reikšmingi jų skirtumai ir prieštaravimai. Stipriausias šiurkštumas, atrodo, atitinka platesnius intervalus negu stipriausias sensorinis disonansas. Sugretinus šiuos rezultatus su sutartinių intervalų akustinių matavimų rezultatais, prieinama prie išvados, kad idealus balsų „sumušimas“ sutartinėse tikriausiai atitinka stipriausią psichoakustinį šiurkštumą, o ne sensorinį disonansą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichoakustika; Samplaikų diafonia; Samplaikų diafonija; Sensorinis disonansas; Sutartinės; Šiurkštumas; Combination of diaphonie; Dissonance; Psychoacoustics; Roughness; Schwebungsdiaphonie; Sensory; Sensory dissonance; Sutartines; Sutartinės.

ENSutartinės are a Lithuanian type of Schwebungsdiaphonie. In contrast to Western art music, the dissonance-like sonorities in Schwebungsdiaphonie-ańtuies are at the core of the tonal structures. These cultures, although not abundant, are found in different locations all over the world. It is a natural idea to predict that aesthetics and intervals of the sonorities in sutartinės are related strongly to certain psychoacoustical phenomena, namely to the perception of dissonance or roughness. On the one hand, studies of psychoacoustical roughness and sensory dissonance are really numerous. The notions of roughness and sensory dissonance are usually considered as synonyms. On the other hand, it was proposed that the ideal sounding of Schwebungsdiaphonie conforms to a maximum dissonance/roughness. However, to be precise, the relations between roughness and sensory dissonance remain obscure. Therefore, in the current study, I aim to analyze the occurrences of the notions of roughness and sensory dissonance in the psychoacoustical studies and to define the case of sutartinės in this context. The psychoacoustical studies were overviewed and discrepancies between the concepts of roughness and sensory dissonance were noted. The experimental findings on the intervals corresponding to the maximum values of roughness/sensory dissonance were collated and significant disparities were found. It seems that, at least for a substantial frequency range, roughness is associated with larger interval sizes. The collation of these results and the findings of acoustical measurements of sutartinė performances lead to the conclusion that the ideal vocal "clash" in sutartinės most probably corresponds to psychoacoustical roughness, but not to sensory dissonance. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Muzikologija / Musicology