LTStraipsnyje, remiantis plataus astronominių žinių poveikio kultūrai diapazono pripažinimu ir pasitelkus lietuvių etnoastronominę bei etnokultūrinę medžiagą, bandoma pasiaiškinti, koks yra dangaus šviesulių vaizdinių vaidmuo lietuvių tradicinės kultūros žmogaus sampratoje. Aptariant saulės vaizdinį, konstatuojama, kad saulės poveikio žmogui vaizdinių kompleksas atskleidžia požiūrį į saulę kaip į žmogaus gyvybines galias palaikančią energijos tiekėją ir kelrodę, galbūt padedančią mirusiojo vėlei pasiekti pomirtinį pasaulį. Mėnulyje, autoriaus požiūriu, išryškėja žemesniojo kūniško prado ir vaisinančios seksualinės energijos simbolika. Žvaigždės tradicinėje lietuvių kultūroje siejamos su žmogaus dvasia, jo dvasingumu, likimu ir laime. Aptariamas dangaus šviesulių vaizdinių išlikimas ir raiška grožinėje kūryboje, dangaus šviesulių lokalizacija tradicinėje kosmografijoje ir galimas jos ryšys su žmogaus topografija. Autoriaus manymu, galima daryti prielaidą, kad lietuviškai arba baltiškai kosmografijai galėjo būti žinoma trijų pagrindinių kosmoso sferų ir dangaus šviesulių tipų projekcija į vertikalią žmogaus kūno topografiją, išdėstant šias projekcijas taip, kad mėnulis atitiktų pilvą ir lytinius organus, saulė – krūtinę ir širdį, žvaigždės - galvą, erdvę virš galvos. Reziumuojama, kad iš aptartos šių trijų dangaus šviesulių simbolikos galima tikėtis, jog simbolizuodami skirtingas makro ir mikro kosmoso sferas, šie šviesuliai kartu galėjo būti siejami ir su įvairiais žmogaus sielos komponentais.Reikšminiai žodžiai: Dangaus šviesuliai; Etninė kultūra, etnoastronomija, dangaus kūnai, papročiai, šventės; Lietuviai; Lietuvių kosmografija; Mėnulis; Saulė; Tradicinė kultūra; Žmogus; Ethnic culture, ethnoastronomy, celestial bodies, customs, festivals; Heaven stars; Lithuanian cosmography; Lithuanians; Man; Moon; Sun; Traditional culture.