Šaulių naudojimo krašto gynybai vizija, remiantis 1940 m. nurodymais ir planais
LTPrasidėjęs 1939 m. karas pakeitė geopolitinę situaciją Baltijos regione. Lenkijai praradus valstybingumą, o Sovietų Sąjungai priartėjus prie Lietuvos sienų, keitėsi ir Lietuvos gynybos koncepcija. Dar 1935 m. Lietuvoje prasidėjusios kariuomenės reformos iš pagrindų pakeitė požiūrį į krašto gynybą. Tuomet buvo pradėta deklaruoti vizija, kad kiekvienas pilietis yra savo krašto gynėjas. Sustiprinus pasienio apsaugą, buvo parengti mobilizaciniai planai, o Lietuvos gynybos planuose buvo atsigręžta į Šaulių sąjungą. 1939 m. pasirašius savitarpio pagalbos sutartį su Sovietų Sąjunga, Lietuvoje atsidūrė 20 tūkst. sovietinių karių. Atsižvelgiant į naujai susiklosčiusias geopolitines aplinkybes, buvo pradėtas detalus krašto gynybos koncepcijos pertvarkymas. Straipsnyje analizuojamos 1940 m. pavasarį parengtos mobilizacijos direktyvos, Šaulių sąjungos mobilizacinis planas ir šaulių naudojimo krašto gynybai planai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos karinė gynyba; Lietuvos kariuomenė; Lietuvos šaulių sąjunga; Paramilitarizmas; Pasienio apsauga; Šauliai, kariuomenė, karinė strategija; Army; Border security; Lithuanian Riflemen's Union; Lithuanian army; Lithuanian military defense; Paramilitarism; Paramilitary; Riflemen Union; Strategy of war.
ENThe beginning of the war in 1939 changed the geopolitical situation in the Baltic region. After Poland had lost its sovereignty and the Soviet Union approached the borders of Lithuania, the country’s defence concept also changed. Reforms of the army that had started in Lithuania as early as 1935 fundamentally changed the approach to the defence of the country. The vision was declared that every citizen was a defender of his country. After the reinforcement of border control, mobilisation plans were drawn up, and the Riflemen’s Union was included in Lithuania’s defence plans. In 1939, after the Mutual Assistance Treaty had been signed with the Soviet Union, 20,000 Soviet soldiers entered Lithuania. Given the new geopolitical circumstances, a detailed restructuring of the concept of national defence was undertaken. This paper looks into the directives for mobilisation drawn up in the spring of 1940, the mobilisation plan for the Riflemen’s Union, and the plans for the use of the riflemen for national defence. [From the publication]
- 1921-1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės tyrimai / Jonas Vaičenonis. Karo archyvas. 2003, 18, p. 339-354.
- Lietuvos kariuomenės modernizacija (1926-1939) / Jonas Vaičenonis. Darbai ir dienos. 2000, t. 21, p. 131-176.
- Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938-1940 m / Vytautas Lesčius. Karo archyvas. 2009, 24, p. 116-205.
- Lietuvos karybos istorija: tarp tradicijos ir naujovių / Valdas Rakutis. Darbai ir dienos. 2000, t. 21, p. 7-16.
- Lietuvos karo istorijos tyrimų organizavimas 1918-2008 metais / Jonas Vaičenonis. Istorija. 2009, Nr. 73, p. 59-67.
- „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas : tarpukario Lietuvos avejis / Vytautas Jokubauskas. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2014. 586 p.
- Pasienio incidentai : Lietuvos šaulių partizaninė veikla / Vygantas Vareikis. Darbai ir dienos. 2004, t. 40, p. 109-128.
- "Vienui vieni": šaulių rengimas partizaniniam karui 1924-1940 m. Lietuvoje / Vytautas Jokubauskas. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 11-24.
- Žvelgiant į ateitį: partizaninės kovos taktikos sklaida Lietuvoje ir jos įgyvendinimas 1944-1953 m / Vytautas Jokubauskas. Genocidas ir rezistencija. 2011, 1 (29), p. 51-68.
