Vėjo elektrinių vizualinio poveikio vertinimas Tauragės rajono pavyzdžiu

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vėjo elektrinių vizualinio poveikio vertinimas Tauragės rajono pavyzdžiu
Summary / Abstract:

LTVėjo elektrinės tampa neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalimi. Vizualinis poveikis ilgalaikis, nes vėjo elektrinių eksploatacinis laikas siekia apie 25 metus. Šiuo metu statomų elektrinių bokšto aukštis siekia 80–120 m., o bendras aukštis 120–150 m. Idealiomis oro sąlygomis vėjo elektrinės gali būti matomos iki 20–25 km. atstumu. Komponuojant tokius objektus kraštovaizdyje labai svarbu tinkamai juos išdėstyti kultūros paveldo, rekreacinių zonų, saugomų teritorijų ir kitų vertingų kraštovaizdžio objektų atžvilgiu, o statant vėjo elektrines, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimui. Dėl vizualinių-erdvinių parametrų vėjo elektrinės tampa dominuojančiomis vertikalėmis, keičia savitą vietos kraštovaizdį, jo vizualinę kokybę, o tai turi įtakos ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Kad būtų išsaugotas regionų kraštovaizdžio identitetas, svarbu įvertinti ir esamų, ir planuojamų vėjo elektrinių galimą poveikį kraštovaizdžiui. Vėjo elektrinių vizualinis poveikis priklauso nuo daugelio savybių: elektrinės dydžio, spalvos, formos, stebėjimo atstumo, kraštovaizdžio įvairumo, paros laiko ir daugelio kitų veiksnių. Straipsnio tikslas – aptarti vėjo elektrinių vizualinio poveikio zonas ir atlikti Tauragės rajone pastatytų elektrinių poveikio pobūdžio vertinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Poveikio kraštovaizdžiui vertinimas; Vėjo elektrinių poveikis; Vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui; Vėjo elektrinės; Environmental impact assessment; Impact assessment for the landscape; Influence of wind turbines on landscape; The influence of wind turbines on environment; Wind turbines.

ENWind turbines are becoming an integral part of the landscape in Western Lithuania. The hub height of the wind turbines currently under construction reaches 80-120 m, while the blade-tip height is 120-150 m. Under good visibility conditions, wind turbines can be visible from up to 25-30 km distance. Visual impact of wind turbines depends on a number of features: the size, colour and shape of the turbine, observation distance, landscape diversity, time of day, and many other factors. Visibility itself usually includes even several types of landscapes. Therefore, in order to properly assess the visual impact, the size of the landscape area to be visually impacted should be determined, i.e. it is important to determine the extent of the visual impact zone of a wind turbine. As a result, determining the visual impact zone of a wind turbine as a visual dominant of the landscape, and estimating the nature of the impact becomes especially relevant.Visual impact of wind farms located in Tauragė region is analysed in the paper. In seeking to assess the impact of wind turbines based in Tauragė region on the landscape and the villages, the analysis of cartography material was carried out and the inventory of all wind turbines was made (GIS data base). On assessing the importance of the roads with regard to the intensity of traffic and tourist flows, the observation places were established and photo fixation was performed. The impact was assessed from eleven observation places (all the places were close to the roads). During the study, the nature, importance and degree of contrast of the visual impact of wind turbines were assessed. In assessing the visual impact of wind turbines on the landscape, it was found that woodlands and villages make a significant impact on the visibility of turbines. The wind turbines seen on the axis of the road perspective are not only observed for some length of time, but often serve as a landmark. [From the publication]

ISBN:
9786099556734
Related Publications:
Problems of determining size and character of wind turbines’ visual impact zones on Lithuanian landscape / Jonas Abromas, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2012, Nr. 4 (62), p. 21-29.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/55116
Updated:
2019-01-22 20:06:02
Metrics:
Views: 19
Export: