From defence to revolution: Lithuanian paramilitary groups in 1918 and 1919

LTStraipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp Pirmojo pasaulinio karo sukeltos smurto bangos ir pokariu Lietuvoje vykusio konflikto. Autorius tyrinėja kelias paramilitarines lietuvių grupuotes, susikūrusias žlugus okupaciniam vokiečių režimui, bolševikams skverbiantis į kraštą ir prasidėjus ginkluotoms kovoms dėl valdžios. Aptariama šių grupuočių kilmė, motyvacija kautis ir vaidmenys kuriant vietos bendruomenes, tautą bei valstybę. Autorius teigia, kad šios pusiau karinės struktūros prisidėjo prie krašto gyvenimo militarizavimo. Jos susiformavo Lietuvos periferijose, o joms vadovavo buvę karo veteranai, kurie elgėsi kaip vietinės reikšmės karo vadai. Šios grupuotės ne tik reguliavo ekonominį bendruomenių gyvenimą, užtikrino jų saugumą, bet kartais imdavosi teroro prieš tuos jų narius, kurie buvo laikomi žalingais elementais. Dažnai jos veikė nepriklausomai nuo Lietuvos ar bolševikų valdžios ir kurį laiką kontroliavo atskirus šalies regionus. Tačiau valstybė su jais dalijosi legalios prievartos monopoliu tik tol, kol jos išlikimui reikėjo mobilizuoti visus ekonominius ir žmogiškuosius išteklius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karo veteranai; Pabėgėliai; Paramilitarizmas; Paramilitarizmas, revoliucija, tautokūra, teroras, karo veteranai, pabėgėliai; Revoliucija; Tautokūra; Teroras; Nation-building; Paramilitarism; Paramilitarism, revolution, nation-building, terror, war veterans, refugees; Refugees; Revoliution; Terror; War veterans.

ENThe article explores various linkages between the violence of the Great War and the postwar conflict in independent Lithuania. The author focuses on several key Lithuanian paramilitary groups that emerged as a result of the collapse of the German occupying regime, the Bolshevik advance, and the ensuing power struggle in 1918 and 1919. It explores their grassroots origins, their motivation to fight, and their role in processes of forming a community, and state and nation-building. The author argues that these armed paramilitary formations contributed to the militarisation of the country’s civilian life. Having emerged in the contested peripheral regions of Lithuania, they were led by veterans of the Great War acting as independent warlords. Besides providing security for local people, these formations occasionally engaged in terror against civilians who were perceived as harmful elements that had to be purged from local communities. These paramilitary formations also showed a degree of operational freedom, by controlling certain peripheral regions for considerable periods of time. But the state was able to share its monopoly on legal violence with them only for as long as its own survival required the mobilisation of all economic and human resources for the war. [From the publication]

• Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920 / Vytautas Lesčius ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004. 497, [2] p., 1 žml. lap.
• On political terror during the soviet expansion into Lithuania, 1918–1919 / Česlovas Laurinavičius. Journal of Baltic studies. 2015, vol. 46, no. 1, p. 65-76.
• The Lands between : conflict in the East European borderlands, 1870-1992 / Alexander V. Prusin. Oxford, Oxford University Press, 2010. 324 p.
• Women at war: public relief for the Lithuanian army, 1918-1920 / Mindaugas Sereičikas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2021, t. 42, p. 149-169.