LTUrbanistikos paveldo vertybės sąvoka žmonijos sąmonėje yra palyginti jauna. Pasaulio materialiojo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos raidoje urbanistikos paveldo objektai pradėti saugoti vėliausiai. Jų apsauga formavosi kaip priešprieša dominuojantiems urbanizacijos procesams. Straipsnyje analizuojamas turtingas Lietuvos urbanistikos XX a. paveldotyros mokslinis pagrindas, lėmęs urbanistikos vertybių išaiškinimą ir įteisinimą. Aptariamas dabartinis urbanistikos paveldo tvarkybos teisinis pagrindas ir jo trūkumai. Konstatuojama, kad XXI a. projektiniai pasiūlymai, kuriuose būtų modeliuojama esamomis urbanistinėmis vertybėmis ir ieškoma naujos erdvinės tūrinės kokybės miestuose, praktiškai atliekami tik studentų akademiniuose darbuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis centras; Istoriškai susiformavusių urbanistinių struktūrų vystymasis; Miestas; Nekilnojamasis kultūros paveldas; Paveldo vertybė; Reglamentavimas; Senamiestis; Urbanistikos paveldas; Urbanistinių struktūrų raida; Development of historically formed urban structures; Development of urban structures; Historical centre; Immovable cultural heritage; Old town; Regulation; Town; Urban heritage; Value of heritage.
ENThe concept of the value of urban heritage is relatively new in the history of the humanity. Protection of urban heritage objects began in the latest period of the development of global tangible objects of immovable cultural heritage. Protection of these objects has been developing as an opposition to the dominant urbanisation processes. The article analyses the solid scientific framework of urban heritage research in Lithuania, on which interpretation and legalisation was based, and discuses the present-day legal framework of urban heritage management, pointing out its drawbacks. It is stated that in the 21st century, design proposals modelled on the existing historical urban values and seeking a new volumetric spatial quality in cities are advanced only in students’ academic works. [From the publication]