LTDarnios plėtros filosofija, pagrįsta žmonių, visuomenės ir gamtos santykių harmonizavimo filosofija, pripažįsta, kad prioritetas turėtų būti suteikiamas realių pajamų augimui. Bet ji taip pat pabrėžia, kad šis augimas gali būti nedarnus, jei pasiekiamas sukeliant didelę žalą aplinkai. Reikia pažymėti, kad darni ekologinė plėtra reikalauja kokybiškai naujos ekonomikos, pripažįstančios biosferos evoliucijos procesus ir apribojimus, ir išlaikančios ekonominės ir ekologinės sistemų balansą. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas mokslinių koncepcijų, kurios gali būti naudingos vertinant darnią plėtrą, analizei. Būti darniu reiškia: kiekvienas procesas yra ekologiškai saugus (atitinka ekologinio suderinamumo sąlygą) ir kiekvienas procesas suteikia visuomenei atitinkamą produkcijos kiekį (atitinka ekonominio suderinamumo sąlygą). Darna yra labiau nominatyvinis etinis principas tolimesniam socialiniam vystymuisi, deklaruojantis ne tai, kas yra, o kas turėtų būti. Kadangi ekonomikoje darni plėtra dažnai apibūdinama kaip poreikis išlaikyti nuolatines žmonijos pajamas, generuojamas iš nemažėjančių kapitalo atsargų, kilo daug diskusijų, ar neturi mažėti bendra žmogiškojo, žmogaus sukurto, natūralaus ir socialinio kapitalų suma, ar turi būti išlaikytas kiekvienas iš jų atskirai. Ši diskusija reiškia didelį palyginamumą ir koncentruojasi į stipraus ir silpno bendramatiškumo klausimą. Stiprios ir silpnos darnos interpretacijos gali būti atskleistos tiriant galimybes pakeisti ekonominio ar gamtos kapitalo atsargas ar papildyti jas vieną kita.Reikšminiai žodžiai: Darni plėtra; Ekonominė konkurencija; Silpna darna, konkurencija; Silpnas tvarumas; Stipri darna; Stiprus tvarumas; Sustainability, comparability, commensurability, strong; Sustainability, weak sustainability, economic competition; Tvarumas; Competition; Economic competition; Strong sustainability; Sustainability; Weak sustainability.
ENAccording to the philosophy of sustainable development, which is based on the philosophy of harmonisation of the relations between people, society and nature, the priority should be given to the growth of real income. However, it also emphasises that this growth may be unsustainable if it is achieved by causing a large environmental damage. It is worth noting that sustainable environmentally-friendly development requires for a new economy in quality terms, which recognises the evolutionary processes in the biosphere and its restrictions, as well as maintains the balance between the economic system and the ecosystem. The article focuses on the analysis of the scientific concepts, which can be useful in assessing sustainable development. To be sustainable means that each process is safe to the environment (compliance with the condition of ecological compatibility) and each process provides the society with a certain amount of produce (compliance with the condition of economic compatibility). Sustainability is more a nominative ethical principle for further social development, which declares what should be rather that what is. As sustainable development in economy is often defined as the need to maintain the humanity’s constant income generated from undiminishing capital resources, a lot of discussions started whether the total sum of human capital, human-made capital, natural capital and social capital should not reduce, whether each of them separately should be maintained. This discussion means great comparability and is focused on the issue of a strong and weak commensurability. Strong and weak interpretations of sustainability can be revealed when studying the possibilities to change the stocks of economic or natural capital or supplement them with each other.