Gamta ir žmogus japonų sodo kompozicijoje: filosofija, estetika, technologijos
LTPastaruoju metu Lietuvoje didėja dėmesys kinų, japonų ir kitų egzotiškų kultūrų sodams. Suformuotas japonų sodas Vilniaus botanikos sode, kitas kuriamas šalia Darbėnų. Vis daugiau japonų sodo fragmentų bandoma įrengti individualių gyvenamųjų pastatų kiemuose. Deja, tiek aprašant japonų sodų kūrimo metodus, tiek dirbant praktiškai daromos elementarios klaidos, kurias lemia ne visada išsamus japonų istorinių sodų kūrybos pagrindų pažinimas. Garsieji japonų sodai – tai tik viena iš daugelio subtilios Rytų kultūrų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Japonų sampratoje sodo funkcija vienaprasmė – pagerinti gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, patirti harmoniją. 2014 m. lapkričio 13–23 d. stažuotės metu Japonijoje, Kioto mieste, atlikti 22 istorinių klasikinių sodų tyrimai, analizuota erdvių struktūra, estetinis pagrindas, kompozicijos ypatumai. Ieškota sąsajų su kinų ir korėjiečių istoriniais sodais ir parkais. Atliekant tyrimus taikyta sisteminės analizės metodika, įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose pateikiamos metodinės informacijos palyginamoji analizė. Šiame straipsnyje analizuojami japonų sodo kompozicijos pagrindimo ypatumai, pagrindinį dėmesį skiriant sodų kūrimo filosofijai, estetikai ir technologijų ypatumams. Straipsnio autorių tikslas – ištirti japonų sodų kūrybos fenomeno ištakas, parengti apibendrinimus, kurie gali būti naudingi japonų sodų kūrėjams Baltijos regione. Autoriai siekia ne tik sistemiškai pažvelgti į japonų sodo esmę, bet ir ieško būdų, kaip neprarasti lietuviškojo kraštovaizdžio identiteto. Tyrimo objektas labai sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir finansinių išteklių. Šiuo metu atlikti tik pirmieji tyrimo darbai ir parengtos preliminarios išvados. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Budizmas; Gamtinis karkasas; Japonų sodas; Peizažas; Tolimųjų Rytų kultūros paveldas; Tolimųjų Rytų kultūrų paveldas; Šintoizmas; Buddhism; Japanese garden; Landscape; Natural frame; Shinto; The Far Eastern cultural heritage.
ENLately the interest in Chinese, Japanese and other cultures exotic gardens has been increasing in Lithuania. There is Japanese garden formed in Vilnius Botanical Garden, and the other garden near Darbėnai is under construction. More and more fragments of Japanese garden are being included in the backyards of individual residential buildings. Unfortunately, both while describing the methods of Japanese garden development, and while realizing them in practice basic errors are being made, as the knowledge of Japanese garden art is not always thorough. Famous Japanese gardens are just one example of many subtle manifestations of Far East culture aesthetics, philosophy and way of life. Japanese attribute one function to the garden – to improve the quality of life, to help to feel the balance between the spiritual and material life, to experience the harmony. In November 2014 the research on 22 classical historical gardens was made, spatial structure, aesthetic basis, features of composition were analysed.The links between Chinese and Korean historical gardens and parks were sought. Systemic analysis method was used as well as comparative analysis of methodological information available in various written sources. The features of justification of Japanese garden composition are analysed, focusing on the philosophy of garden development, aesthetics and technologies. The aim of the article is to investigate the phenomenon of Japanese gardens origins, prepare generalizations that can be useful for the developers of Japanese gardens in the Baltic region. The authors aim not only to systematically look at the essence of Japanese garden, but also to find the ways to avoid the loss of identity of Lithuanian landscape. The object of the research is very complex, requiring significant time and financial resources. Currently, only the first research works have been done and only preliminary findings have been presented. [From the publication]
