Nevyriausybinės organizacijos Lietuvos pilietinės visuomenės struktūroje

LTVisuomenės dalyvavimo (atskirų grupių bei piliečių dalyvavimo demokratiniame valdyme) problema yra santykinai nauja viešojo administravimo mokslinių tyrimų srityje. Tik nuo XX a. šeštojo dešimtmečio visuomenės (piliečių) dalyvavimo klausimas tapo itin populiarus, kada išryškėjo viešajam valdymui būdingos demokratizavimo ir demokratinių vertybių įtvirtinimo tendencijos. Piliečių dalyvavimo tema itin aktuali „naujose demokratijose“, tuo tarpu ir Lietuvoje. Šiuolaikinėse valstybėse pagrindiniai organizuoto poveikio dariniai yra interesų grupės, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir politinės partijos. Tiktai aktyvi piliečių veikla suteikia realų struktūrinį bei funkcinį turinį pilietinei visuomenei ir gali palaikyti valstybės demokratinę santvarką. Mokslinėje literatūroje piliečių dalyvavimo- tiek organizuoto, tiek tiesioginio- ištirtumo lygis yra nemenkas, ypač atliekant tyrimus senas demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse. Visgi Lietuvos autoriai retai pasirenka piliečių dalyvavimo tematiką kaip pagrindinį analizės objektą. Pastebimas informatyvios ir patikimos statistinės informacijos stygius. Straipsnyje piliečių dalyvavimo analizė apsiriboja trečiojo sektoriaus arba nevyriausybinių organizacijų, kaip organizuotos piliečių dalyvavimo formos, tyrimu. Tyrimo objektas - nevyriausybinės organizacijos. Tyrimo tikslas - atskleisti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo procese, įtvirtinant demokratinius administravimo principus. [...] Tyrimo uždaviniai - aptarti trečiojo sektoriaus vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir pristatyti NVO sampratą bei veiklos specifiką; išanalizuoti NVO veiklą kaip pilietinio aktyvumo išraišką pasitelkiant keturių dimensijų analizės modelį: struktūra, erdvė, įtaka, vertybės; įvertinti NVO veiklos plėtros galimybes Lietuvoje. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nevyriausybinės organizacijos; Pilietinė visuomenė.

ENThe problem of social participation is relatively new in the scientific research of public administration. It has become popular only since the sixth decade of the 20th c., when the tendencies of democratization that characterize public government became sufficiently clear. The topic of citizen participation is particularly relevant in “new democracies”, including Lithuania. In modern countries, the major constituents of the organized impact are interest groups, NGOs, and political parties. Only the citizen action can provide civil society with real structural and functional content and uphold country’s democratic order. In scientific research, civil participation has been sufficiently explored, especially in the countries that possess old democratic traditions. Still, Lithuanian authors do not choose the topic of civil participation as the main object of analysis often enough. The lack of informative and reliable statistics is obvious. Throughout the article the analysis of civil participation is confined to the study of the third sector or non-government organizations as the organized form of civil participation. The object of study is non-government organizations. The study unveils the role of NGO in public policy formation and implementation processes, while enhancing the democratic principles of administration. It discusses the role of the third sector in contemporary society, presents the NGO concept and task specifics, analyses NGO activities through the four-dimensional model of structure, space, influence, and values, and assesses the potential for NGO expansion in Lithuania.