Išsamusis tarmės žodynas : leksikos pateikimo problemos

LTStraipsnyje aptariamas tarmių, kintančių dėl intralingvistinių, ekstralingvistinių veiksnių; dėl subjekto; vietos, laiko faktorių, leksikos išsaugojimas - svarbiausias visų tautų leksikografų darbas. Tarmės žodynas tebėra vienas iš bk žodyno plėtojimo šaltinių. Lietuvoje jie pradėti leisti XX a. 7-ame dešimtmetyje. Laikytasi Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) principų. Išsamiųjų tarmių žodynų leksikos šaltinių imtys įvairuoja. Leksikografams kelia rūpestį šaltinių, iš kurių renkama tarminė medžiaga, atranka, patikimumas, autentiškumas. Vieni autoriai apsiriboja tik tarmės leksika ir tautosakos pavyzdžiais; kiti pateikia įvairią leksiką: tarmės, kalbininkų surinktą, publikuotą mokslo darbuose, tautosakos kūrinių, LKŽ, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DlkŽ). Pateikiama to krašto rašytojų grožinių kūrinių, tarmės atstovų memuarinių, epistoliarinių kūrinių leksika. Įvairuoja pažymos, o vienos jų - kaip bk - siūloma atsisakyti, nes tarminis žodynas neturi įgauti norminamojo pobūdžio. Nevienodai pateikiamos deminutyvų, negimininės būdvardžio formos. Nuosekliau išryškinami kamieno skirtumai, giminės ir skaičiaus formos, susijusios su reikšme. Sudėtingėja kirčiavimas (plačiųjų garsų, ilgųjų garsų žymėjimas). Išnyksta lyginimas su bk, teikiama tarmėje įsigalėjusi reikšmė, paliekami kirčiavimo variantai, išryškinami semantiniai ir stilistiniai žodžių reikšmės niuansai. Tarmių žodynai tampa kolektyviniu darbu, kurį skatina ,,Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001-2010 m. programa“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Leksika; Žodynai; Leksikografija; Dialects; Lexis; Dictionaries; Lexicography.

ENIn the article the preservation of the lexis of dialects that change due to intra-linguistic and extra-linguistic factors is analysed. The dictionary of dialects is one of the sources for the development of a dictionary of the standard language. In Lithuania they were published for the first time in the 1970s. The principles of the Dictionary of the Lithuanian Language were observed. Volumes of lexical sources of comprehensive dictionaries of dialects vary. Lexicographers are concerned with the selection, reliability and authenticity of sources from which dialectal data is gathered. Some authors present only a dialectal lexicon and examples of folklore, whereas the others present diverse lexes: dialectal, gathered by linguists, published in scientific papers, the Dictionary of the Lithuanian Language and the Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language. The lexis of literary works of writers from that region, memoirs of representatives of the dialect and epistolary works is presented. It is even proposed to refuse one of them – as a standard language – because a dictionary of dialects may not be prescriptive. Unrelated forms of diminutives and adjectives are presented differently. Stem differences, forms of gender and numerals related to the meaning are shown more coherently. The stress is more complicated. A comparison with the standard variety disappears. The meaning that came into force in the dialect is presented. Variants of stress are retained. Stylistic and semantic nuances of word meaning are highlighted. Dictionaries of dialects become a collective work encouraged by “The Preservation Programme of Dialects and Place-Names 2001-2010”.