LTŠiuo metu Lietuvoje į anglų kalbą išverčiama daug tekstų apie krašto istoriją ir kultūrą. Siekdamas efektyviai perteikti informaciją, vertėjas turi suprasti vertimo tikslą, turėti žinių apie šio tipo tekstų struktūrą ir stilių, puikiai išmanyti anglų ir lietuvių kalbų skirtumus. Straipsnyje analizuojamos sintaksinės transformacijos, būdingos tekstų apie krašto istoriją ir kultūrą vertimui į anglų kalbą. Aptariami įvairūs teoretikų požiūriai į vertimo transformacijas ir lingvistinę analizę apskritai: pristatomos J. P. Vinay ir J. Darbelnet, J. C. Catfordo, K. van Leuven-Zwart, O. Armalytės ir L. Pažūsio, G. Toury, A. Chestermano, L. Molinos ir A. Hurtado Albir, L. Cyrus, A. Gudavičiaus, G. Palumbo ir A. Leonavičienės įžvalgos. Aprašomos tirtuose tekstuose pastebėtos sintaksinės transformacijos (sakinio dalių bei sakinio struktūros pakeitimai), pateikiami jų dažnio paskaičiavimai. Vertimo „technikas“ („procedūras“, „strategijas“) naudinga aptarti ugdant būsimuosius vertėjus, nes vertimas pirmiausia – tai lingvistinė veikla. Šios analizės rezultatai, nors ir grindžiami nedideliu duomenų kiekiu, galėtų būti įdomūs etnolingvistikos požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktantų supratimas; Anglų kalba; Beasmeniai sakiniai; Beasmenis sakinys; Moduliacija; Sakinio dalys; Sintaksinė transformacija; Sintaksinės transformacijos; Tekstų šalies kultūros ir istorijos tematika vertimas; Teminiai santykiai; Vertimo pasikeitimai; Vertimo pedagogika; English; Impersonal sentence; Impersonal sentences; Lithuanian; Modulation; Perception of actants; Sentence parts; Syntactic transformations; Syntactical shift; Thematic relations; Translating texts on the country's culture and history; Translation pedagogy; Translation shifts.
ENTranslation of texts on the country’s history and culture has been and remains in demand in Lithuania. In order to convey the message of such texts effectively, the translator has to take into consideration their function, to be familiar with their structure and style, and to be aware of differences between the source and target languages, which are reflected by translation transformations (shifts). The article focuses on syntactical transformations in English translations of Lithuanian texts on the country’s history and culture. Earlier and more recent theoretical approaches to translation shifts and linguistic analysis are discussed, such as the attitudes of Vinay and Darbelnet, Catford, van Leuven-Zwart, Armalytė and Pažūsis, Toury, Chesterman, Molina and Hurtado Albir, Cyrus, Gudavičius, Palumbo, and Leonavičienė. Syntactical patterns emerging in the analysed corpus are discussed, and the dominant trends are reflected. The discussion of shifts is important for translation pedagogy as it helps to obtain answers to practical questions about translation. The findings of the analysis might be interesting from the standpoint of ethnolinguistics. [From the publication]