LTStraipsnyje tyrinėjamas posocialistinis urbanistinis aktyvizmas, telkiant dėmesį į jaunimo keliamus kritinius klausimus apie neoliberalaus restruktūrizavimo pavyzdžius ir viešos erdvės privatizavimo procesus Vilniuje bei visoje Lietuvoje. Nagrinėjama, kaip žaismingi performansai ir alternatyvių gyvenimo stilių plėtojimas tampa potencialiomis pasipriešinimo formomis neoliberalizmo dominavimui. Derinant etnologinius tapatybių tyrimus su pilietiškumo teorijomis, tyrime siekiama ištirti, kaip erdvės formavimo praktikos siejasi su prasmių kūrimu bei jų palaikymu posocialistiniame Vilniuje. Etnologijos perspektyvoje siekiama suprasti, kokias kultūrines reikšmes aktyvistai suteikia savo praktikai, kaip jie išreiškia nepasitenkinimą dabartine sistema, simboliškai ją parodijuodami ir kvestionuodami vyraujančias neoliberalias vertybes. Remdamiesi solidarumo ir bendradarbiavimo principais, aktyvistai bando formuluoti alternatyvas. Apklausa atskleidžia, kad aktyvistai skeptiškai vertina valstybę ir jos institucijas, abejodami jų palaikomos neoliberalios politikos režimu. Aktyvistai puikiai suvokia, kad nedaug žmonių yra linkę perimti alternatyvius požiūrius ir gyvenimo būdą. Tyrimas rodo, kad miesto aktyvistai nesulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio ir supranta savo praktikos ribotumą. Kita svarbi išvada – aktyvistai palaiko pliuralistinį lokalizmą, konceptualizuodami alternatyvias pozicijas, kurios ginčija paveldėtas hierarchijas ir neteisybės formas.Reikšminiai žodžiai: Artikuliacija; Kolektyvinis tapatumas; Miesto aktyvistai; Miesto liaudis; Miesto pilietinis aktyvizmas; Pasidaryk pats; Pasipriešinimas; Posocialistinis Vilnius; Protestas; Articulations; Collective identity; DIY; Post-Socialist Vilnius; Protest; Pst-socialist Vilnius; Resistance; Urban Grassroots Activism; Urban activists; Urban grassroots.
ENThe article analyses the post-socialistic urban activism, with a particular focus on the addressed issues of the examples of neo-liberal restructurisation, as well as the processes of the privatisation of public space in Vilnius and Lithuania in general. The paper discusses the potential forms of resistance to the dominance of neo-liberalism in the form of exciting performances and the development of alternative lifestyles. By combining ethnological research of identities with theories of citizenship, the research makes an attempt to analyse how the practices of space formation are related to the creation of meanings and their maintenance in the post-socialistic Vilnius. Through an ethnological perspective the authors try to understand the cultural meaning that the activists give to the work they practice, as well as how they express their dissatisfaction with the current system through symbolic parodies and questioning of the current neo-liberal values. The activists attempt to create alternatives based on principles of solidarity and cooperation. The survey revealed that the activists' view on the country and its institutions is sceptical, they are not content with the neo-liberal policy that the government supports. They understand that not many people are willing to accept an alternative approach and lifestyle. The research showed that the activists living in the city did not receive significant media attention, and they realise how limited their practice is. Another important conclusion is that the activists support pluralistic localism by conceptualising alternative positions that question inherited hierarchies and forms of injustice.