Tarmių ir kalbų sąveika : vakarų aukštaičių kauniškių slavizmai

LTLietuvių kalbai per istorinį jos gyvavimo laikotarpį būdinga glaudi sąveika su trimis slavų kalbomis: lenkų, baltarusių ir rusų. Daugiausia slavizmų randama tose lietuvių kalbos tarmėse, kurios turėjo ar turi tiesioginių kontaktų su slavų kalbomis. Su Lenkija ir Rusija pietvakariuose ribojasi vakarų aukštaičių kauniškių patarmės plotas. Plačiau aptariama pietinių vakarų aukštaičių šiaurinės šnektos slavizmų medžiaga. Skolinių ir savų žodžių santykis šnektoje labai nevienodas. Dauguma skolinių, kaip ir senų tarmiškų žodžių, sparčiai traukiasi arba jau ir visai pasitraukę iš vartosenos. Aktuali problema - dabar šnektoje vartojami ar/ir seniau vartoti slavizmai, jų perspektyvos, sinchroniniai sluoksniai, sąsajos su kitomis šnektomis. Zanavykų šnektoje slaviška leksika sudaro tokias ryškesnes semantines grupes: žmogaus vidinę būseną ir išorę nusakantys žodžiai, žmogaus veiklą ir darbą apibūdinantys žodžiai, drabužiai ir avalynė, gyvūnija, valgiai, gėrimai, augalai ir grybai, darbo įrankiai, mašinos ir prietaisai, statybinė terminija, baldai, važiavimo priemonės, namų apyvokos ir buities reikmenys bei įvairūs kiti žodžiai. Lyginant ankstyvuosius ir dabartinius slavizmus paaiškėjo, kad įvyko nemažai pakitimų. Pirmiausia pasikeitė skolinių tematika; slavizmai yra žymiai lituanizuoti. Skolinio įvardijimo šaltinis taip pat įvairuoja. Dabartiniu metu slavizmai, nors ir gerai žinomi vyresnio amžiaus vietos gyventojams, jau sparčiai nyksta dėl įvairių priežasčių: vieni veikiami bendrinės kalbos, nykstant realijoms, nelieka įvardijamo objekto, nebelieka ir senųjų tarmės atstovų.Reikšminiai žodžiai: šnekta; Leksinis skolinys; Darybinis skolinys; Semantinis skolinys; Slavizmas.

ENDuring its historical life the Lithuanian language characterized with close interaction with three Slavic languages: Polish, Byelorussian and Russian. The largest amount of Slavic words is found in those dialects of Lithuanian, which had or still have direct contacts with Slavic languages. The area of Kaunas sub-dialect of the Western Upper Lithuania borders with Poland and Russia on the Southwest. The materials of Slavic words in the Northern dialect of Southwestern Upper Lithuania are discussed broader. The relation between the own and borrowed words in the dialect is very uneven. Most borrowings, as old dialect words, rapidly recede or have already completely receded from use. The following problem is relevant – Slavic words, presently or previously used in dialects, their prospects, synchronous layers and relations with other dialects. In the Zanavykai dialect Slavic lexis forms the following semantic groups: internal state of a person and words, denoting a person’s exterior, words, characterizing a person’s activities and occupation, names of clothes and footwear, animals, dishes, drinks, plants and mushrooms, working tools, equipment and machinery, construction terms, furniture, means of transportation, household appliances and different other words. When comparing the previous and present Slavic words, it appeared that significant amount of changes has occurred. First of all, the subjects of borrowings have changed and Slavic words are strongly Lithuanianized. The source of denoting of a borrowing also differs. At present Slavic words, although well-known to the local residents of an older age, are rapidly disappearing due to different reasons: some are influenced by the common language, others incur the following fate: as the realities and objects, denoted by the words, are disappearing, the old dialect words are also disappearing.