LTStraipsnyje nagrinėjamas nusikalstamos veikos aukos ir asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, susitarimo institutas baudžiamajame procese (BP). Nors LR BP įstatymuose vartojamas susitaikymo terminas, tačiau atsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų bei įstatymo leidėjų vartojamus terminus straipsnyje šis institutas taip pat įvardijamas kaip mediacija BP. [...] Aptariami mediacijos formų, įtvirtintų kai kurių valstybių baudžiamojo proceso įstatymuose, pagrindiniai aspektai. Lyginamuoju požiūriu aptariami pagrindiniai paprastos ir kompleksinės mediacijos požymiai. Straipsnyje taip pat siekiama atskleisti kai kuriuos probleminius LR baudžiamuosiuose įstatymuose numatyto susitaikymo viešojo kaltinimo bylose reglamentavimo ir taikymo klausimus. Daroma išvada, kad alternatyvių baudžiamųjų konfliktų sprendimo formų reglamentavimas LR BP įstatymuose iš esmės atitinka tarptautines BP raidos tendencijas. Daugiausia tyrinėta ir žinomiausia diskrecinio baudžiamojo persekiojimo forma yra mediacija. [...] Nors nukentėjusiojo ir įtariamojo susitaikymas viešojo kaltinimo bylose, numatytas LR baudžiamuosiuose įstatymuose, sąlygiškai lygintinas su mediacijos modeliais, tačiau konstatuojama, kad pagrindinis susitaikymo, reglamentuoto LR BP kodekse ir Baudžiamajame kodekse, skirtumas nuo mediacijos modelių, taikomų Vakarų Europoje, yra tarpininkavimo priemonių nebuvimas. [...] siūloma aktyviau diskutuoti apie tarpininkavimo procedūros reglamentavimą atskirame norminiame akte ir kartu tobulinti procesinių tarpininkavimo rezultatų pripažinimo, įvertinimo bei panaudojimo sąlygų reglamentavimą BP.Reikšminiai žodžiai: Diskrecinis baudžiamasis persekiojimas; Mediacija; Nukentėjusiojo ir įtariamojo susitaikymas; Mediation; Victim and offender reconciliation; Discretional prosecution.
ENThe article examines the institute of the settlement between the victim of a crime and the person suspected of committing it within the framework of the criminal procedure. Although the criminal procedure laws of Lithuania use the term of conciliation, taking into account the terms used by foreign scientists and legislators, this institute will be referred to in the article as mediation in criminal procedure. The article discusses some of the main forms of mediation established in the criminal procedure laws of some states. The main features of simple and complex mediation are discussed comparatively. The article also seeks to reveal some problematic issues of the regulation and the application of conciliation in public accusation cases, which is provided for by the penal laws of Lithuania. It is found that the regulation of alternative forms of criminal conflict resolution in the laws of the Republic of Lithuania essentially conform to the international trends in the criminal procedure. The most researched and the best known form of prosecution is mediation. Although the conciliation of the victim and the suspect in public accusation cases is relatively comparable to models of mediation, it is argued that the main difference between conciliation in Lithuania from the models of mediation applied in Western Europe is the absence of the measures of intermediation. The article suggests the need for a more active discussion regarding the regulation of the procedure of intermediation in a separate normative document, as well as improvements in the regulation of the recognition, appraisal and implementation of the outcomes of procedural intermediation in the criminal procedure.