Lietuvių išeivijos tautinio tapatumo puoselėjimas liaudies šokiu

LTStraipsnyje nagrinėjamas lietuvių išeivijos, gyvenančios Šiaurės Amerikoje, tautinio tapatumo puoselėjimas liaudies šokiu. Tautinio tapatumo puoselėjimas yra viena iš aktualiausių išeivijos problemų, atsiradusi su pirmąja imigrantų į JAV banga po Pirmojo pasaulinio karo. Išeivijos lietuvių šokio raidą galima skirstyti į dvi dalis. Pirmoji apima lietuviško šokio ištakas Šiaurės Amerikoje, kai 1925 m. pirmieji lietuviški šokiai buvo užfiksuoti lietuvių išeivių statytose operose, chorų pasirodymuose. Pirmosios ir antrosios bangos emigrantai, nepatyrę tautinių šokių atgimimo laikotarpio Lietuvoje, iš senesnių žmonių prisiminimų žinojo tik lietuviškų šokių pavadinimus, todėl to meto išeivijos šokių repertuaras nėra gausus. Šio periodo tautinių šokių veiklą pagyvino ir praturtino tik M. Baronaitės atvykimas iš Lietuvos. Antrasis lietuvių išeivijos šokio raidos periodas apima laikotarpį nuo 1944 m., kai trečiosios emigracijos bangos, patyrusios tautinio atgimimo įtaką Lietuvoje, išeiviai įsiliejo į lietuviškas šeštadienines mokyklas ir telkė lietuviškų šokių sambūrius, žymiai praplėtusius išeivijos tautinių šokių repertuarą. Dauguma tautinio šokio puoselėtojų buvo mokytojai, šokio žinių įgavę pradinių klasių, fizinio lavinimo mokytojų kursuose, mokę šokti vaikus Lietuvos mokyklose. Lietuvių tautinių šokių institutas (LTŠI) yra svarbi kultūrinė institucija, kurios tikslas – išeivijoje tirti ir skleisti lietuvių tautinius šokius, propaguoti su jais susijusius papročius, žaidimus, tautosaką, liaudies muziką, tautinius drabužius, taip skatinant išeivijos lietuvių tautinį tapatumą. Daugiausia dėmesio LTŠI skiria tautinių šokių šventėms, parenka meno vadovą ir tvirtina repertuarą.Vienas iš svarbesnių LTŠI uždavinių – rengti kasmetinius šokių mokytojų kursus, kuriuose tobulinasi tautinių šokių mokytojai. [parengtapagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių išeivija; Tautinis šokis; Tautinis tapatumas; Šokių šventė; Lithuanian folk dance; Emigration; Lithuanian Institute of National Dance.

ENThe artical analyses the Lithuanian folk dance as a means of national identity fostering in Lithuanian diaspora in North America. National identity maintenance especially in emigration is topical problem which started with the first wave of emigrants into US after the First World War. The evolution of Lithuanian folk dance in North America can be divided into two parts. The first period involves Lithuanian dance origins in North America, where in 1925 the first Lithuanian dances were captured in Lithuanian operas and choral performances. The first and second waves of emigrants didn’t have chance to experience folk dance revival period in Lithuania, so they tried to dance dances which they knew from their parents and grandparents. Therefore dance repertoire was not abundant. During this period national dance activities were enlivened and enriched only by M. Baronaitės arrival from Lithuania seeking to maintain national identity and to expand dance repertoire. The second Lithuanian folk dance development period in North America covers the period from 1944, when the third wave of emigrats, who has experienced national revival in Lithuania, joined the Saturday schools and established Lithuanian dance ensembles which expanded Lithuanian folk dance repertoire in North America. Most of the national dance up holders were teachers, who acquired dance knowledge in primary school physical education teacher courses or by teaching children dance at Lithuanian schools. Lithuanian Folk Dance Institute (LFDI) is an important cultural institution, which aims to explore and spread Lithuanian folk dances, to promote the related customs, games, folklore,folkmusic and costumes hereby encouraging Lithuanian national identity. The focus of LFDI is appointed to organization of folk dance festivals, selection of artistic director and program approval.One of the major challenges of LFDI is to hold annual dance teacher seminars, which seek to improve folk dance teachers’ competences. [From the publication]

• Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas : mokslo studija / Meilutė Taljūnaitė, Liutauras Labanauskas. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2009. 161 p.
• Tautinio tapatumo žadinimas - pedagogo misijos šerdis (metodologinis aspektas) / Elvyda Martišauskienė. Pedagogika. 2012, 108, p. 64-70.