Kaip lietuviškai šneka užsieniečiai? Lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimas

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas apie lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimą. Surinkti kalbiniai duomenys iš 17 skirtingų gimtųjų kalbų, amžiaus, laiko, praleisto Lietuvoje, įvairaus kalbos įsisavinimo lygio tiriamųjų. Su tiriamais buvo atliktas (socio)lingvistinis interviu bei specialios užduotys, tokios kaip filmo atpasakojimas, paveiksliukų apibūdinimas ir pan. Surinkti kalbos įrašai transkribuoti ir apdoroti pagal CHILDES sistemą, kuri pritaikyta morfologinei analizei. Pagrindinis tyrimo dėmesys buvo sutelktas į veiksmo ir būsenos, t. y. predikato raišką antrąja kalba ir lietuvių kaip antrosios kalbos veiksmažodžio sistemos įsisavinimo raidą. Straipsnyje pateikiama lietuvių K2 veiksmažodžio sistemos įsisavinimo analizė, aptariamos skirtingos veiksmažodžio kategorijos (asmuo, laikas, nuosaka), veiksmažodžio formų vartojimas ir funkcijos kitakalbių šnekoje. Analizė atskleidžia trijų skirtingų – ikibazinė, bazinės ir pobazinės – atmainų požymius lietuvių K2. Išsamiau apžvelgiama bazinė ir pobazinė atmainos, kurių pirmojoje veiksmažodžio formos yra vartojamos, tačiau tik leksine reikšme be jokios kaitybos, o antrojoje veiksmažodžiai pradedami kaityti asmenimis ir laikais, todėl taip pradedama konstruoti veiksmažodžio sistema. Pobazinėje atmainoje, formuojantis veiksmažodžio sistemai, išsamiai aptariamos visos tiriamųjų kalboje rastos formos pagal tikslinės, lietuvių, kalbos sistemą: esamasis laikas, bendratis, būtasis kartinis laikas, būsimasis laikas, liepiamoji ir tariamoji nuosakos ir t.t. Analize nustatoma lietuvių K2 veiksmažodžio sistemos įsisavinimo seka.Reikšminiai žodžiai: Antroji kalba; Esamasis laikas; Lietuvių kalba kaip antroji; Užsienietis; Veiksmažodžio sistema; Veiksmažodžio įsisavinimas; Acquisitional sequence; Foreigner; Lithuanian language as the second; Second language; Verb Acquistion of Lithuanian; Verb acquisition; Verb system.

ENThe paper presents a study of Lithuanian as a second language. The aim of the study is to determine the acquisitional sequence of the Lithuanian verb system. The data for the study was collected from 17 foreigners resident in Lithuania who were interviewed and performed specific tasks (film retelling, telling a recipe, picture description, sentence repetition). The collected data were then transcribed and morphologically coded. The analysis shows the existence of three main stages of acquisition: pre-basic, basic and post-basic, of which the basic variety of L2 is sufficient for elementary communication and the acquisition process can fossilize once it is reached. The basic variety of Lithuanian L2 is characterized by the use of a verb form that is, however, not inflected and is only used for its lexical meaning. The speech of more than half of the participants continued to develop after the basic variety level was reached. The post-basic variety continuum starts when the utterances are constructed using finite forms of words. The construction of the Lithuanian verb system starts with the present tense and the infinitive, and continues with the acquisition of the lexeme būti “to be” and the past and future tenses . These four categories are most frequently used in the speakers’ speech. More advanced learners continue the acquisition process by adding more complex forms to their repertoire, such as the imperative, conditional mood, participle, and past frequentative case. A few most advanced speakers in the sample also acquired the most complex forms of Lithuanian verb system, namely the half-participle and gerund. [From the publication]

• Būdvardiškųjų žodžių derinimo sunkumai: eksperimentinis dvikalbių vaikų ir svetimkalbių suaugusiųjų kalbos tyrimas / Jonas Stepšys, Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Darbai ir dienos 2024, t. 81, p. 117-136.
• Can we repeat what we do not say in L2? / Jogilė Teresa Ramonaitė. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 164-182.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatinių formų vartosena morfologiškai anotuotame tekstyne / Erika Rimkutė. Lituanistica. 2006, Nr. 2, p. 34-55.
• Didžiausi taisyklingos tarties kliuviniai: lietuviams mokantis ispanų kalbos ir ispanams mokantis lietuvių kalbos / Loreta Alešiūnaitė, Inga Papšytė, Laura Raščiauskaitė. Santalka: filologija, edukologija. 2012, t. 20, Nr. 1, p. 5-17.
• Do I need want to speak? Foreigners in a “small” language country / Jogilė Teresa Ramonaitė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 1, p. 35-50.
• Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos / Lina Bikelienė, Rita Juknevičienė, Nida Poderienė, Joana Pribušauskaitė, Aurelija Tamulionienė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
• Kaip tirti antrosios kalbos įsisavinimą: skerspjūvio metodas / Jogilė Teresa Ramonaitė. Taikomoji kalbotyra. 2015, 7 p. 1-21.
• Lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimas: leksinės ir morfosintaksinės ypatybės : disertacija / Laura Kamandulytė. Kaunas, 2009. 207 p.
• Lietuvoje gyvenančių užsieniečių kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu: įžvalgos iš kokybinio tyrimo / Jogilė Teresa Ramonaitė. Terp taikamosios kalbotėros barų / sudarė: Inga Hilbig, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Žurauskaitė, Inga Daraškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 43-60.
• Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu : disertacija / Ingrida Balčiūnienė. Kaunas, 2009. 167 p.
• Sakytinės lietuvių kalbos iššūkiai: įvardžių variantai iš antrosios kalbos įsisavinimo perspektyvos / Jogilė Teresa Ramonaitė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (19 p.).
• Stilistikos didaktikos aktualijos mokant(is) lietuvių kalbos kaip negimtosios / Daiva Pagojienė, Vaida Drukteinytė. Res humanitariae. 2023, t. 31, p. 8-30.
• Šnekamosios lietuvių kalbos morfologinės ypatybės / Ineta Dabašinskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2009, t. 60, p. 1-15.
• Taikomosios kalbotyros raida / Meilutė Ramonienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, P. 83-101.
• The Acquisition of Lithuanian Noun Morphology / Ineta Savickienė. Wien : Verlag der Österreichischen Akademie der Wissenschaften, 2003. 152 p.
• The Acquisition of Lithuanian verb morphology : a case study / Paweł Wójcik. Kraków : Universitas, 2000. 152 p.