Martin III, bishop of Medininkai, archdeacon and canon of Vilnius: the lawyer bishop
LTMedininkų vyskupas Martynas III (Jonaitis) – pirmasis istorikams gana gerai pažįstamas žemaičių ordinaras; deja, didesnė dalis to, ką mes žinome apie jį, tebėra klaidinga: Lintfaras yra ne jo pavardė, o popiežiaus raštininko klaidingas žodžio Lituanus (lietuvis) variantas; jis nėjo Lježo, Leuveno arba Poznanės kanauninko pareigų; nei Flandrijoje, nei Lenkijoje nedirbo. Straipsnis peržiūri įvairius istorikams žinomus Martyno gyvenimą ir darbą atskleidžiančius šaltinius bei teikia naujos medžiagos iš Gniezno arkivyskupijos teismo bylų ir kitų raštų, iš kurių aiškėja, kaip Martyno karjera susiformavo Romos kurijoje iki jam grįžtant Lietuvon, idant eitų vyskupo pareigas; matyti, kaip jis dirbo Bažnyčios ir valstybės labui. Priede publikuojami penki tekstai iš Gniezne ir Krokuvoje saugomų rankraščių kartu su nauja vyskupo testamento redakcija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kanauninkas; Medininkai; Parapijų fundacijos; Pirmasis žemaičių ordinaras; Popiežiaus prekonizacija; Vilnius; Vyskupas Martynas; Vyskupas Martynas III; Žemaitija (Samogitia); Žydų konvertitas; Bishop Martin; Bishop Martin III; Canon; Jewish conversion; Medininkai; Papal provision; Parish foundation; The first Žemaitijan ordinary; Vilnius; Žemaitija.
ENBishop Martin III (Johannis) of Medininkai is the first Žemaitijan ordinary of whose activities we know more than merely a few facts. Unfortunately most of what is written about him is false: he did not have a surname (Lintfari is a scribal error for Lituani); he did not hold canonries in Liège, Louvain or Poznań, let alone ‘work’ in Flanders or Poland. This article reviews diverse known sources for Martin’s life and career and provides new information from the Gniezno Consistory Court record and other manuscripts which reveals how his career formed in the Roman Curia before he returned to Lithuania as bishop of Medininkai and reflects his concerns for the affairs of Church and State. An appendix provides five new sources from manuscripts in Cracow and Gniezno along with a new edition of Martin’s will from the earliest surviving copy. [From the publication]
- Church court records as evidence for the Christianisation of Lithuanian society in the late-15th and early-16th century / S. C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 29, p. 33-52.
- Fr Mažvydas, Žemaitija and the Gniezno Consistory Court of Appeal, 1525–1539 / S. C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2017, t. 35, p. 163-188.
- Imitating a cathedral, or safeguarding parochial foundations? : why establish a mansionary chapel in the dioceses of the Grand Duchy of Lithuania in the early sixteenth century? / S.C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 33, p. 147-186.
- Nusikaltę kunigai XV–XVI a. Žemaičiuose: nuo vaikžudžio Lauryno iki mušeikos Mažvydo. Bažnyčios teismo bylos kaip Žemaitijos christianizacijos etapo įrodymas / S. C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 169-194.
